Naujienos

Vaiko teisių gynėja: ,,Patyčios socialinėse medijose turi daug kaukių ir veidų“

Socialiniai tinklai seniai yra tapę vaikų kasdienybės dalimi. Nors socialinės medijos suteikia beribes bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo galimybes ir pramogas, jos vaikams gali būti ir pavojingos.

Didžioji dalis vaikų ir paauglių be socialinių medijų neįsivaizduoja savo ir draugų kasdienybės. Kuo ilgiau vartotojas naudojasi socialiniu tinklu, tuo giliau jis yra įtraukiamas į jo erdvę. Kaip įspėja Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Joniškio rajone vyr. specialistė Genovaitė Eidukienė, vaikai ir paaugliai gali tapti socialinėse medijose tykančių pavojų taikiniu.

,,Vaikai gali būti užgauliojami, jie gali sulaukti grasinimų, reikalavimų. Gali grėsti ir netiesioginės patyčios – panaudojus vaiko atvaizdą viešojoje erdvėje gali būti sukuriami įžeidžiantys vaizdai“, – sako vyr. specialistė G. Eidukienė.

Apie tai išsamiai kalbėti Joniškio ,,Aušros“ gimnazijoje VTAS teisininkė pakvietė ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorę Jurgą Klimčukienę.

 ,,Būtent paaugliai tampa pažeidžiama grupe, į kurią nusitaikė socialinėse medijose įvairiais vardais ir veidais prisidengę nieko gero nelinkintys asmenys. Užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos – visa tai brukama vaikams. Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, o faktų tikrinimas nėra atliekamas“, - apie galimybę vaikams pasiklysti socialinėse medijose įspėja prokurorė Jurga Klimčukienė.

Apie pavojus, slypinčius socialinėse medijose, su paaugliais Joniškio ,,Aušros“ gimnazijoje kalbėdama prokurorė J. Klimčukienė akcentavo, kad dėl patirties stokos jaunimui atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis informacijos srauto neretai yra apgaulinga.

Piktadariai linkę naudotis vaikišku naivumu

,,Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o jūs, nepilnamečiai, ne visada mokate kritiškai atsirinkti, kas yra tikra ir naudinga. Buvo tirta socialinių medijų įtaka jaunimo nuomonės formavimui. Apklausus beveik 700 jauno amžiaus vieno socialinio tinklo vartotojų išaiškėjo kelios įdomios tendencijos. Visų pirma –  didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Išaiškėjo tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jūs nesate linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, – į gimnazistus kreipėsi prokurorė.

Kita problema, kurią akcentavo VTAS vyr. specialistė ir prokurorė – lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. Akcentuota, kad tyrimų metu aiškėja, jog tie vaikai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės ir ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tai reiškia, kad nepilnamečiai socialinių tinklų vartotojai yra linkę atsisakyti savos ir priimti svetimą poziciją apie tam tikrus dalykus, tad nuomonių lyderiai neabejotinai prisideda prie bręstančio žmogaus sąmonės formavimosi.

Siekiant išmokyti vaikus suprasti, kokia informacija internete yra žalinga, svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas. ,,Svarbus yra ir kritinis mąstymas. Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos. Kritinio mąstymo įgūdžiai nėra įgimti, juos reikia tobulinti, tai ypatingai liečia jaunimą, kuris jau mokykloje turi būti ugdomas ir mokomas atskirti, kaip atsirinkti žalos nedarančią informaciją“, – akcentavo prokurorė J. Klimčukienė.

G. Eidukienė akcentavo, kad tas, kuris tyčiojasi, puikiai žino, ką jis daro, ko siekia, o siekia būtent pažeminti kitą, iškreipti jo suvokimą apie savivertę ir taip pat pasijusti geriau, aukščiau už žeminamą asmenį.

,,Reikia išmokyti vaikus atsiriboti nuo besityčiojančio, ieškoti pagalbos iš patikimų šaltinių, tokių, kaip mokyklos darbuotojai, psichologai, specializuotos anoniminės pagalbos linijos, tokios, kaip „Vaikų linija“, ,,Jaunimo linija“, – sako VTAS vyr. specialistė G. Eidukienė.

Vaikai apeina draudimą dėl jauno amžiaus naudotis socialiniais tinklais

Daugelis socialinių tinklų savo vartotojams taiko tam tikrus amžiaus apribojimus, tačiau tai nesutrukdo prie elektroninių platformų prisijungti ir jaunesniems, nei numatyta reikalavimuose, asmenims. Vaikai ir paaugliai įvairiais socialiniais tinklais neretai naudojasi ir su tėvų sutikimu.

,,Kai kurios populiarios platformos orientuotos būtent į jaunesnes paauglių auditorijas. Tarp nepilnamečių taip pat populiarūs ir „Instagram“ ar „Snapchat“. Visi jie leidžia dalintis foto ir video turiniu, bendrauti su draugais, tačiau potencialiai taip pat ir nepažįstamais žmonėmis“, – apie galimybę vaikams pasiklysti socialinėse medijose įspėja prokurorė J. Klimčukienė.

Kibernetinėje erdvėje tyko nemažai grėsmių, susijusių su asmens duomenų atskleidimu, internetinėmis patyčiomis ar vaikams netinkamo turinio sklaida. Prokurorė ir VTAS teisininkė pabrėžė, kad suaugę turėtų žinoti, kokiose svetainėse lankosi jų vaikai ir paaiškinti jiems galimas grėsmes. Tai reiškia, kad socialinių tinklų programėlių nustatymuose  reikėtų rinktis tokius nustatymus, kurie leidžia dalintis asmeniniu turiniu tik su „draugais“, t.y. realiame gyvenime pažįstamais žmonėmis.

Prokurorė akcentavo, kad yra platformų, kai visas publikuojamas turinys standartiškai yra viešas ir prieinamas kiekvienam platformos naudotojui. Dėl to jaunimas prieš dalindamasis turiniu šioje platformoje turėtų gerai pagalvoti.

Vis tik neretai paaugliai ir vaikai elgiasi priešingai ir siekia, kad jų socialinių tinklų paskyras „sektų“ kuo daugiau vartotojų, o vartotojai, kaip žinia, ne visada geranoriški.

,,Dar viena su socialiniais tinklais susijusi grėsmė – galimybė vaikams ar paaugliams bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dėl to, naudodamiesi socialinės medijos platformomis nepilnamečiai, o kartu ir jų tėvai, turėtų būti budrūs – įsitikinti, kad į socialinių tinklų „draugus“ nebūtų priimami nepažįstami asmenys. Naudojantis bet kuriuo socialiniu tinklu taip pat labai svarbu saugoti savo asmeninius duomenis. Internete niekuomet nereikėtų dalintis informacija apie tikslią savo ar savo šeimos gyvenamąją vietą, taip pat tokiais duomenimis, kaip asmens kodai ar banko kortelių numeriai ir kita jautria informacija“, –  įspėja prokurorė J. Klimčukienė.

Vaikai bei paaugliai socialiniuose tinkluose taip pat susiduria ir su patyčių rizika. Nors daugelis socialinių tinklų savo bendruomenių taisyklėse deklaruoja patyčių netoleruojantys, tačiau platformos neretai vis tiek tampa terpe įžeidinėjimui ir užgauliojimams.

Patyčios ir vaikams netinkama informacija neturi būti toleruojama

,,Svarbiausia neprisidėti prie patyčių skleidimo. Socialiniuose tinkluose susidūrus su patyčiomis ar pastebėjus į kitus nukreiptas jų apraiškas reikėtų įspėti socialinio tinklo platformos valdytojus. Paprastai tą galima padaryti labai paprastai – tiesiog pažymint ar „raportuojant“ apie netinkamą turinį. Galiausiai, įkyrius ir patyčias skleidžiančius socialinių tinklų vartotojus daugeliu atveju galima užblokuoti, taip užkertant galimybę bendrauti. Patyčioms plintant, geriausia pasitarti su mokytojais ir tėvais, gali prireikti ir policijos pareigūnų pagalbos“, – sako VTAS vyr. specialistė G. Eidukienė.

Reziumuojant VTAS vyr. specialistė ir prokurorė pabrėžė, kad naudojantis socialiniais tinklais reikėtų vadovautis jų taisyklėmis ir bendruomenių nuostatomis: būti atsargiems, pasirinkti tinkamus privatumo nustatymus, nepamiršti svarbiausių elgesio socialiniuose tinkluose taisyklių.

Šantažas, įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų viešinimas, patyčios – tai tik dalis kibernetinių grėsmių, su kuriomis susiduria vaikai. Prokurorė akcentavo, kad Lietuvoje veikia ryšių reguliavimo tarnyba interneto karštoji linija „Švarus internetas“, kuri per 2019 m. III ketvirčius gavo 356 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.

 

X