Naujienos

Pateikiame situacijos apie mergaitės įvaikinimą įtėviams iš Naujosios Zelandijos išaiškinimą

Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie dešimtmetę kaunietę, skubiai ruošiamą įvaikinimui į Naująją Zelandiją. Žiniasklaidoje skelbiama: „Nė žodžio angliškai nemokanti mergaitė savo naujuosius namus matė tik nuotraukose. Naujosios Zelandijos gyventojai būsimos įdukros gyvai nėra matę, tačiau yra visiškai tikri, kad Lietuvos teismas priims jiems palankų sprendimą. Dešimtmetę pusmetį globojo bendraamžę savo dukterį auginanti moteris. Pasak kaimynų, mažylę ji ketino įsivaikinti. Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“.

Pateikiame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos situacijos išaiškinimą.

Mergaitė yra 2009 m. gimimo, ji nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja technologijų pagalba (susirašinėja, bendrauja IT programų pagalba, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija, mergaitė mokosi anglų kalbos ir kt.).

Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą.

Ketinanti įvaikinti šeima su vaiku bendrauja akredituotis organizacijos šeimos atstovo pagalba, kuris padeda bendrauti ir dalyvaus šeimos ir vaiko susitikimo metu. Naujoji Zelandija visiškai nėra susijusi su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Taip pat įvaikinimo organizavimo procedūros nuo š. m. liepos 1 d., kaip ir iki pertvarkos, vyksta pagal galiojantį ir iki tol galiojusi teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus). Tarptautinis įvaikinimas vykdomas tik per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliota užsienio valstybės institucija).

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą. Šiandien Lietuvoje veikia 10 akredituotų užsienio valstybių institucijų, iš jų 4 Italijos, 2 JAV ir po vieną Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos įgaliotą instituciją.

Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimą galima rasti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 73-2668, Žin. 2012-01-12, Nr. 7-218).

Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (mergaitė apskaitoje laukia galinčios įvaikinti Lietuvos šeimos nuo 2015 m. balandžio mėn., o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui) nebuvo rasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką. Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą  (kuris, be abejo, yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Vaiko globėjas (šiuo atveju institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia.

Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu Norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nei vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnę nei 6 metų vaiką.

Moterys, kurios komentuoja straipsnyje, viena iš jų savanoriauja globos institucijoje (BVGN), kita yra kaimynė ir draugė savanorės (pasak Globos namų socialinio darbuotojo). Mergaitė nėra nei globojama moters šeimoje, nei svečiuojasi nustatyta tvarka, tiesiog apsilanko pas savo bendraamžę (draugę).

Teismas, nagrinėdamas įvaikinimo bylą, patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, spręsti klausimą dėl tolimesnio gyvenimo kartu.

Tarnybų atstovų susitikimas Ukmergėje: kad bent vienas vaikas būtų laimingas

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono specialistai apsilankė Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Su Tarnybos viršininku Dainiumi Vyšniausku vaiko teisių apsaugos specialistai aptarė gelbėtojų teikiamą pagalbą specialiosioms tarnyboms, akcentavo tarpusavio bendradarbiavimo svarbą ne tik vykstant į iškvietimus, bet ir vykdant įvairias prevencines akcijas.

„Stiprinant organizacijų produktyvų bendradarbiavimą – laimi kiekvienas visuomenės narys“, – susitikimo metu sakė Audrius Petuška, l. e. patarėjo pareigas Ukmergės rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje.  

Susitikimo metu išsakyta idėja susivienyti ir kalėdiniu laikotarpiu Ukmergės globos centro laikinosios globos grupėje gyvenantiems vaikams organizuoti bendrą renginį, kurio metu vaikai galėtų apsilankyti priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, susipažinti su ugniagesių gelbėtojų kasdienybe. „Džiugu, kad Tarnybos darbuotojai visuomet mielai palaiko ir prisideda įgyvendinant vaikų svajones“, – sakė D. Vyšniauskas.

Ukmergės rajono VTA skyriaus darbuotojai džiaugiasi nauja draugyste, kuri ateityje, tikėtina, atneš dar daugiau teigiamų rezultatų, kuriant saugią aplinką tiek vaikams, tiek ir visai visuomenei.   

Tarnybos atestuoti asmenys kelia kompetencijas mokymuose „Vaikas su negalia“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuojamuose mokymuose „Vaikas su negalia“ Tarnybos atestuoti asmenys kelia kompetencijas.

Mykolo Romerio universitete vykstančių mokymų tikslas - suteikti žinių ir praktinių įgūdžių Tarnybos atestuotiems asmenims ir Globos centrų specialistams, reikalingų rengiant ir konsultuojant budinčius globotojus, globėjus (rūpintojus), įtėvius, šeimynų steigėjus/dalyvius, bendruomeninių vaikų globos įstaigų darbuotojus darbui ir bendravimui su negalią turinčiais vaikais.

„Žmogus ateina į pasaulį, kad išmoktų suprasti gyvenimo pamokas. Tokie vaikai (saulės, indigo, kristalų) yra ypatingi. Gyvenimo pamokas jie padeda išmokti greičiau. Tokie vaikai yra gyvenimo mokytojai. Jie yra ypatingos gyvenimo dovanos,“ – sako mokymus vedanti klinikinė psichologė, socialinių mokslų daktarė, „Vadybos ir psichologijos instituto“ atstovė Aistė Diržytė.

Mokymų metu aptariama, kaip atpažinti vaiko negalią ir jos ypatumus. Taip pat aptariamas pasirengimas neįgalaus vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui ar priežiūrai šeimoje, pagalbos neįgaliam vaikui bendruomenėje teikimui bei bendravimui su skirtingas negalias turinčiais vaikais.


 

 

Radviliškyje įteiktos padėkos nusipelniusiems globėjams (rūpintojams)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė dalyvavo kasmetiniame Radviliškio rajono savivaldybės globėjų (rūpintojų) pagerbimo renginyje „Mes kartu“.

Šventės metu skambėjo padėkos žodžiai globėjams (rūpintojams). Patarėja L. Paurienė padėkojo susirinkusiems globėjams (rūpintojams), pasidžiaugė, jog atsiranda žmonių, kurie savo meilę, šilumą ir rūpestį neatlygintinai dalina likimo nuskriaustiems vaikams: „Jūsų sunkus darbas yra vertas pagarbos, nes tik Jūsų dėka vaikai gali užaugti kitokiais ir ateityje sukurti atsakingas, doras šeimas.“

Globėjams (rūpintojams) įteiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės pasirašytos padėkos už nuoširdumą ir atsakingumą globojant be tėvų globos likusius vaikus. Papildomai minėtiems globėjams (rūpintojams) buvo įteiktos angelo statulėlės, palinkėta ramių ir prasmingų artėjančių švenčių.

Globėjus (rūpintojus) taip pat sveikino Radviliškio rajono savivaldybės meras ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas. Nusipelniusiems globėjams (rūpintojams) buvo įteiktos Radviliškio rajono savivaldybės mero padėkos bei piniginės premijos.

Šventė vyko Radviliškio miesto kultūros centre, ją organizavo Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras.

Nuoširdus pokalbis įkvėpė ir padrąsino

Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriuje surengtas jaukus darbuotojų advento susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanu, Religijos studijų katedros docentu dr. Benu Ulevičiumi. Atsakingoje ir emociškai jautrioje vaiko teisių apsaugos srityje dirbančius žmones svečio įžvalgos dvasiškai praturtino ir paskatino kiekvienos dienos iššūkius pamatyti kitokioje šviesoje. 

Įdomų savęs ieškojimų kelią nuėjęs vyras dalijosi jį formavusiomis gyvenimiškomis patirtimis, šeimos reikšmės suvokimą, dukters atėjimo į pasaulį stebuklą, papasakojo apie savo tikėjimo kelią. 

B. Ulevičiaus kvietė advento laikotarpį išgyventi su ramybe sieloje, skirti laiko pabūti tyloje, įsiklausyti į savo tikruosius poreikius. 
„Jeigu panirstame į rutiną  – mūsų gyvenime nelieka nuostabos – tada nebelieka ir džiaugsmo. Geriausi dalykai pavirsta į tam tikrą programėlę: mokaisi, dirbi, tiesiog gyveni, kažką gero darai, sieki, myli... Bet ilgainiui prarandi gyvenimo skonį, realybė tave skaudžiai drožia, iškyla egzistenciniai klausimai“, – dėstė savo mintis svečias.

Kalbėtojo įsitikinimu, šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu pažvelgti į adventą, kaip į vieną iš galimybių savo gyvenime. „Aš jus palaikysiu siųsdamas geras mintis, tai ką jūs darot yra labai svarbu, bet artėja ypatingos šventės, raskite laiko pasirūpinti savo šeimomis, artimaisiais ir savimi“, – kalbėjo B. Ulevičius.

Į susitikimą atvyko atstovai iš Birštono, Kauno, Jonavos ir Prienų rajonų skyrių. Pasinaudodama proga vedėja Neringa Martišienė pasveikino kolektyvą artėjančių švenčių proga, padėkojo už profesionalumą ir nuoširdumą darbe.

 

Marijampolėje tarpinstituciniame pasitarime aptarti smurto prevencijos klausimai

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje dalyvavo projekte „Prevencija prieš smurtą“. Jo metu kompetencijas stiprino patirčių sesijoje - „Mums, smurto aukos interesai - svarbiausia“.

Praktinių užsiėmimų metu, lektorius Kęstutis Vingilis, turintis 7 metų patirtį vedant mokymus organizacijų vystymo ir asmeninio efektyvumo temomis įvairioms Lietuvos ir užsienio įmonėms, pravedė užsiėmimą „Atviras ratas“ – bendradarbiavimo idėjų vystymas hakatono principu, kuriame keturios komandos, sudarytos iš savivaldybių, policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos ir moters veiklos centro atstovų analizavo tokias problemas kaip smurtas darbinėje ir tarpinstitucinėje aplinkoje, paauglių užimtumo trūkumas kaimiškose vietovėse, žmonių, išėjusių iš įkalinimo įstaigų, socializacija, kritiškai ieškodami galimų sprendimo būdų.

Lektorius, skatindamas mokymų dalyvius įgyvendinti užduočių metu sukurtus planus darbinėje veikloje, išreiškė idėją „Tikėk tuo, ką pats išgyveni, o ne kažkas pasako“.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Dovilės Burbaitės, mokymai suteikė galimybę pagilinti žinias apie smurtą, paskatino ieškoti perspektyvų ir įvairiapusių veikimo būdų situacijose, bendradarbiaujant ne tik tarpusavyje, bet ir kviečiant asmenis iš šalies: „Taip pat šie mokymai paragino specialistus imtis aktyvių veiksmų padedant smurto aukoms – šeimoms, vaikams, gauti kompleksinę pagalbą, kuri užtikrintų nukentėjusiojo apsaugą ir padėtų įveikti susidariusią kritinę situaciją.“

Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė pasakojo, jog policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą, privalo į jį reaguoti ir užtikrinti nukentėjusio asmens fizinę apsaugą. Tuo tarpu Specializuotas pagalbos centras Marijampolėje, gavęs informaciją apie galimą smurtą, nemokamai suteikia aukai emocinę paramą ir palaikymą, kvalifikuotą psichologinę bei teisinę pagalbą.

Pasak D. Burbaitės, tokio pobūdžio projektai kaip „Prevencija prieš smurtą“ specialistams leidžia tikėti, jog stiprinant organizacijų produktyvų bendradarbiavimą, smurto atpažinimą ir pagalbos žmogui priemonių veiksmingumą, nukreiptą prieš bet kokį smurtą šeimos, vaikų atžvilgiu, mažins nepageidaujamą elgesį visuomenėje ir kartu suteiks patiems nukentėjusiesiems asmenims daugiau ryžto kreiptis pagalbos.

Kauno Vaiko teisių apsaugos specialistai pristatė Tarnybos veiklą pedagogams

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pradėjo susitikimų su pedagogais ciklą Kauno miesto mokyklose. Šios iniciatyvos tikslas - mokyklų pedagogams pristatyti Tarnybos veiklą, supažindinti su specialistų darbo funkcijomis, atsakyti į visuomenei aktualius klausimus, stiprinti bendradarbiavimą vaiko teisių apsaugos srityje.

Pirmoji mokykla, kurią aplankė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistai Ieva Daukšienė ir Eimutis Blažys, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija. Susitikimo metu specialistai pedagogus supažindino su svarbiausiais Tarnybos darbo aspektais: sistemos pokyčiais po vaiko teisių apsaugos reformos, grėsmės lygio nustatymo metodika, mobiliosios komandos darbo specifika, atvejo vadybos organizavimo tvarka. „Vaiko teisių apsaugos sistemoje atsirado daug pokyčių, bet kaip ir anksčiau, pagrindinis Tarnybos specialistų darbo prioritetas nekinta – reagavimas į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“, – sako Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas E. Blažys.

Susitikimo metu mokytojai supažindinti su teisėsaugos ir kitų institucijų, bendradarbiaujančių su Tarnyba, atsakomybėmis. Taip pat buvo diskutuojama apie smurto prieš vaikus sąvoką bei analizuojami vaikų, nukentėjusių nuo smurto, statistikos pokyčiai. Pasidžiaugta, jog lyginant su praėjusiais metais, šiemet nei vienas vaikas mūsų šalyje nežuvo dėl smurto artimoje aplinkoje.

Specialistų apsilankymas mokykloje sulaukė itin didelio pedagogų susidomėjimo: susirinkusieji aktyviai diskutavo, uždavinėjo aktualius klausimus, pasakojo apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos pastebi savo ugdymo įstaigoje. Pedagogams buvo priminta, kaip ir kur pranešti pastebėjus galimą vaiko teisių pažeidimą.

Jubiliejinis Tarnybos organizuojamas renginys subūrė Tarnybos atestuotus asmenis iš visos Lietuvos

Šiandien Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriuje vyksta kasmet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuojamas metinis, jau tradiciniu tapęs renginys, skirtas atestuotiems asmenims, įgijusiems teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpinti) ar įvaikinti vaiką patikrinimą ir teikiantiems globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugas.

Šiais metais renginys ypatingas, nes minimas Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programos (GIMK) ir Tarnybos atestuotų asmenų dešimtmečio veiklos jubiliejus.

Šių metų konferencijos tema „Tarnybos atestuotų asmenų ir globos centro veiklos organizavimas vaiko teisių apsaugos sistemos kontekste“, kurioje aptariama, kaip keičiasi GIMK paslaugų teikimas pasikeitus vaiko teisių apsaugos ir vaiko globos (rūpybos) teisiniam reglamentavimui bei pradėjus veikti Globos centrams savivaldybėse.

„Džiaugiuosi, kad visų jūsų iniciatyva ir kilnios veiklos dėka vis daugiau likusių be tėvų globos vaikų, auga globėjų šeimose ir šeimynose. Tikiu, kad nuoširdus globėjų šeimų, įtėvių ir šeimynų bendradarbiavimas su Tarnybos atestuotais asmenimis ir Globos centrais padės rasti bendrus sprendimus, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei paskatins daugiau šeimų pasiryžti globoti, ar įvaikinti likusį be tėvų globos vaiką,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Jubiliejaus proga Tarnybos atestuotiems asmenims, prisidėjusiems prie pačios GIMK veiklos pradžios, įteikti padėkos raštai. „Norėčiau išreikšti padėką už aktyvią veiklą dešimt metų ir daugiau. Dėkojame jums. Jūsų veikla yra labai svarbi, jūs savo sunkiu kasdieniu darbu prisidedate prie žmonių noro globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaikus,“ – teigia direktorė A. Jakavonienė.

Renginio metu ypatingas dėmesys skiriamas globojamo (rūpinamo) vaiko ir globėjų (rūpintojų) bei budinčių globotojų individualių poreikių vertinimui ir paslaugų organizavimui, tarpinstituciniam bendradarbiavimui, siekiant užtikrinti geriausius globojamo (rūpinamo) vaiko interesus.  

Švenčionių rajone vaikams primintos jų prigimtinės teisės

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone atstovė dalyvavo renginyje „Teisė ir pareiga – visada  šalia“ Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre. Renginio metu minėta tarptautinė žmogaus teisių diena, vaikams priminta apie jų teises ir pareigas.

Pasak Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone vyriausiosios specialistės Dianos Kirilovos, prie apvalaus stalo su vaikais kalbėta apie teises ir pareigas: „Žaidimo forma su vaikais aptarėme, kur kreiptis prireikus pagalbos, kas ją gali suteikti. Vaikams priminta, jog kiekvienas vaikas turi teisę į vardą ir pilietybę, teisę nebūti vertinamas pagal odos spalvą, lytį, tikėjimą, tautybę, sveikatą ar turtą, turi teisę į gydymą, ugdymą ir švietimą, poilsį, asmeninį gyvenimą, savo nuomonę ir galimybę ją reikšti, teisę būti apsaugotam nuo smurto bei kitas.“ 

Renginyje dalyvavusiems vaikams įteiktos atminimo dovanos – „Vaiko Konstitucijos“.

Pasak susitikime dalyvavusių Vaikų dienos centro socialinių pedagogių Nataljos Rinkevičienės ir Svetlanos Boreikienės, vaikai renginio metu buvo itin aktyvūs ir mielai dalijosi pastebėjimais, kokias pareigas kiekvienas jų atlieka namuose.

Renginio metu vaikai prisijungė prie žaidimo, kurio tikslas - aptarti prigimtines teises ir pareigas.

 

Kaune diskutuota apie pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dalyvavo apskrito stalo diskusijoje apie smurtą artimoje aplinkoje. Į Kauno apskrities moterų krizių centro organizuotą renginį atvyko ir kitų specializuotų pagalbos centrų darbuotojai, policijos bei prokuratūros atstovai.

Diskusijoje buvo siekiama aptarti specializuotų pagalbos centrų ir kitų institucijų, teikiančių pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, teikiamos pagalbos specifiką ir jos svarbą, ilgalaikio bendradarbiavimo strategijos ypatumus, stengtasi formuoti draugišką požiūrį į nukentėjusį asmenį suinteresuotose institucijose.

Susirinkę specialistai vieningai pritarė išsakytai minčiai, kad visuomenė turi būti neabejinga smurto atvejams ir apie juos privalo pranešti atsakingoms institucijoms. Kalbėta, jog geriau gauti net ir menamos informacijos apie smurtą, kuri nepasitvirtintų, nei sulaukti skaudžių patirčių dėl smurto atvejų, apie kuriuos buvo nutylėta.

Renginyje buvo išsakytas pastebėjimas, jog specializuoti pagalbos centrai sulaukia nukentėjusių nuo smurto asmenų nuogąstavimų, jog specialistai, sužinoję, kad šeimoje yra užfiksuotas smurtas, gali suteikti svarią priežastį Vaiko teisių apsaugos specialistams paimti vaikus iš šeimos. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus l. e. p. vedėja Andželika Vežbavičiūtė patikino, jog pirmas Tarnybos specialistų žingsnis yra ne vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos, o aplinkybių aiškinimasis, reikiamos pagalbos suteikimas šeimai bei bendradarbiavimas su vaiko tėvais siekiant sumažinti galimo smurto riziką artimoje aplinkoje.

Susirinkę specialistai buvo raginami dirbti vieningai, keistis informacija, bendrauti ir bendradarbiauti. Išsamus ir atviras skirtingų specialistų, teikiančių pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, susitikimas leido visų institucijų atstovams pasidalinti savo darbo praktikos ypatybėmis, išklausyti kolegų pastabas, aptarti efektyvesnio darbo metodus.

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė

Kauno apygardos teisme gruodžio 5 d. išnagrinėta civilinė byla pagal E. Kručinskienės ir G. Kručinsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui paimti du mažamečius vaikus iš tėvų. Teismas padarė išvadą, kad mažamečiams vaikams 2018-09-29 buvo kilusi grėsmė, todėl jie paimti iš jų atstovų pagal įstatymą.

Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nutarė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį.

Primename, jog vaikai grąžinti šeimai. Vaiko atstovai pagal įstatymą geranoriškai bendradarbiavo tiek su vaiko teisių apsaugos specialistais, tiek su atvejo vadybininku, tiek su socialiniais darbuotojais. Toks sprendimas priimtas vertinant tai, kad buvo jaučiama stipti tėvų motyvacija susigrąžinti vaikus, keisti šeimoje nusistovėjusią auklėjimo metodiką.

2018-10-24 vykusiame šeimos atvejo posėdyje, bendru dalyvių sutarimu, buvo nuspręsta grąžinti vaikus tėvui G. Kručinskui nuo 2018-10-25, teikiant intensyvią socialinių darbuotojų priežiūrą ir pagalbą. E. Kručinskienė bendrauja su vaikais, gyvena kartu. Šeimai teikiamos intensyvios socialinės paslaugos.

Vaikų globos įstaigose augantiems vaikams - padrąsinimas išbandyti savanorystę, o pomėgius paversti profesija

Šiuo metu Vilniuje vyksta kasmetinis renginys „Konferencija ir vaikų globos įstaigose globojamų vaikų iš visos Lietuvos susitikimas“. Renginio tikslas - padėti globos įstaigose šiuo metu augantiems vaikams pasirinkti ateities kelią: konferencijos metu dalyviai išgirs pranešimus apie tai, kaip pomėgį paversti profesija, kaip pasirinkti profesiją, kad darbas taptų gerai apmokamu pomėgiu, kodėl verta savanoriauti.

Į renginį sugužėjo beveik 100 dalyvių iš visos Lietuvos: iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Prienų, Molėtų, Trakų, Vilkaviškio, Anykščių, Ignalinos, Švenčionių ir kitų rajonų.

Padrąsinančius sveikinimo žodžius gausiai susirinkusiems vaikams tarė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė bei LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnioji patarėja Ieva Braškienė.

„Mūsų gyvenimas yra tai, kiek mes turime laiko. Jeigu mes dalį laiko kažkam atiduodame, vadinasi, atiduodame savo gyvenimą. Atiduodame svarbiausią, ką turime: ne savo pinigus, ne daiktus. Gebėti nuolat dalintis su kitais savo gyvenimu, laiku, patirtimi ir yra savanorystė. Tai yra žmogiškumo pagrindas", - sakė ministras L. Kukuraitis.

„Jaunam žmogui savanorystė duoda išties daug: galimybę išbandyti save, suprasti, kokia veikla įdomi būtent tau, kas sekasi geriausiai. Net ir darbdaviui jaunuolis, turintis savanorystės patirties, yra patrauklesnis kaip darbuotojas, negu tas, kuris jos neturi. Tad paklauskime kiekvienas savęs, kokioje srityje norėtume savanoriauti ir išmėginkime tai", - teigė Tarnybos vadovė A. Jakavonienė.

Konferencijos metu Lietuvos moksleivių sąjunga atstovas Kristupas Tilvytis skaito pranešimą „Nebijok siekti savo svajonių“, „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė pasakoja apie „Lietuvos startuolių ekosistemą. Kuo startuoliai skiriasi nuo tradicinio verslo. VšĮ „Versli Lietuva“ paslaugas“. Reklamos agentūroje dirbanti plėšriųjų gyvūnų dresuotoja Giedrė Gustė skaito pranešimą „Kaip pasirinkti profesiją, kad nereikėtų dirbti“. Lietuvos Skautijos atstovė Gražina Sidorovienė supažindina su skautų veikla. Lektorius, renginių vedėjas „Renginių virtuozai“ atstovas Saulius Bagdonas pasakoja apie tai, ką daryti, kad darbas taptų gerai apmokamu pomėgiu. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros, Europos solidarumo korpuso projektų koordinatorė Aistė Natkevičiūtė supažindina su tarptautinėmis savanorystės galimybėmis.

Ankstesnis 1 2 3 ... 31 Sekantis
X