Naujienos

Grūžių globos namų vaikai su specialistais diskutavo apie savo teises

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Pasvalio rajone vyriausioji specialistė Monika Balnytė - Skaringienė susitikusi su Pasvalio rajono Grūžių vaikų globos namuose gyvenančiais vaikais diskutavo apie jų teises ir pareigas.

Siekiant, kad vaikų globa būtų kokybiška, turininga ir atitiktų pačius geriausius vaiko interesus vaiko teisių apsaugos specialistai vykdo vaiko globos (rūpybos) priežiūrą. Rūpinamasi įvairiomis vaikų ugdymo sferomis: saugumu, sveikata, mokymusi, auklėjimu, bendravimu ir ryšio su tėvais palaikymu, vaikų laisvalaikiu, taip pat vertinami individualūs socialinės globos planai ir dar daug įvairių sričių, kurios būtinos efektyviam vaikų ugdymui.

„Atlikus globos priežiūrą ir peržiūrėjus individualius socialinės globos planus paaiškėjo, kad Grūžių globos namų vaikai nesupažindinti su savo teisėmis ir pareigomis“, - teigė M. Balnytė - Skaringienė.

Būtent todėl vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aplankė  Grūžių vaikų globos namų auklėtinius ir supažindino juos su jų teisėmis ir pareigomis. Pasirodė, kad vaiko teisių tema globos namų auklėtiniams labai įdomi.  Diskusijoje dalyvavo 14 vaikų globos namų auklėtinių.

Vaikai išgirdo daug naujo, diskutavo. Jauniesiems susitikimo dalyviams kilo daug klausimų, į kuriuos atsakymus išgirdo iš profesionalų lūpų.

„Kol dar vasara ir vaikai atostogauja, gimė mintis su vaikais pabendrauti neformaliai. Esu tikra, kad šis mūsų susitikimas nepaskutinis, nes vaikai susikaupę klausėsi, jiems buvo įdomu, dalijosi savo patirtimi ir bendravo labai noriai“, - įspūdžiais dalijosi M. Balnytė - Skaringienė.

Kiekvienam susitikimo dalyviui buvo įteikta po  Vaiko konstituciją, kad niekuomet nepamirštų savo teisių ir, žinoma, pareigų. 

 

Birštono kurorte vaiko teisės pažeidžiamos retai

Per metus Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) Birštono mieste aukščiausią grėsmės lygį nustatė tik vienos šeimos vaikams, o glaudus mažos bendruomenės bendradarbiavimas padėjo išvengti skaudžių vaiko teisių pažeidimų.

„Džiugu, kad kurorte yra ramu. Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki šių metų liepos 31 d. tik dviem vienos šeimos vaikams buvo nustatyta aukščiausia grėsmė saugumui, – kalbėjo Kauno apskrities VTAS vyriausioji specialistė Birštono mieste Romualda Barštienė. – Šie vaikai buvo laikinai paimti iš nesaugios aplinkos, o gavus teismo leidimą, jiems nustatyta laikinoji globa giminaičių (dėdės) šeimoje, su kuria sieja artimas emocinis ryšys“. 

Per metus Birštone iš nesaugios aplinkos  paimti  9 vaikai. Beveiki visi laikinai apgyvendinti pas artimus giminaičius ar šeimos draugus. Iš 37 atvejų, kuomet buvo vertinamas grėsmės vaikui lygis, 24 atvejais jis nenustatytas. 

„Visada kviečiu birštoniečius būti pilietiškais ir pastebėjus šalia fiziškai ar emociškai skriaudžiamą vaiką, nedelsiant pranešti  vaiko teisių specialistams arba policijai. Kuo greičiau bus sureaguota į pažeidimą, tuo greičiau situacija įvertinta, suteikta pagalba vaikui ir visai šeimai. Birštono savivaldybės bendruomenė nėra didelė, todėl glaudžiai bendradarbiaujant visoms tarnyboms – reaguojančioms į pažeidimus bei teikiančioms pagalbą – čia nėra fiksuojama itin sunkių vaiko teisių pažeidimų ar nusikalstamų veikų “, įsitikinusi R. Barštienė.

Daugiausia pranešimų gauta apie galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, t. y. dėl tėvų tarpusavio konfliktų, kai vaikas tampa įvykio liudininku, tėvų girtavimo. Pasitaikė vaikų netinkamo elgesio mokykloje, muštynių, nepilnamečių girtavimo ir vagysčių ar net pabėgimo iš namų atvejų.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Birštono mieste gavo virš 50 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, į kuriuos reaguota teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. 

Liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.

Birštono savivaldybės teritorijos vaiko teisių apsaugos skyrius  yra Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus dalis.

 

Tarnybos direktorė A. Jakavonienė: „Vaikams skirtų renginių planavime turi dalyvauti ir patys vaikai“

Rugpjūčio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (toliau – Tarnyba) paminėdama Tarptautinę jaunimo dieną pakvietė globos namų Vaikų tarybų atstovus kartu suplanuoti šeštus metus vyksiantį Lietuvos vaikų globos namų Vaikų tarybos atstovų susitikimą.

„Noriu pasveikinti Jus visus su Tarptautine jaunimo diena. Jūsų nuomonė Tarnybai yra labai svarbi, todėl labai norime ją išgirsti ir suorganizuoti tokį renginį, kokio norite Jūs, o ne tokį, kokį mes įsivaizduojame. Išreikšdami savo nuomonę Jūs tampate Tarnybos dalimi ir tik nuo Jūsų priklauso, kokio formato bus kasmetinis renginys rudenį“, – kalbėjo Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Į Tarnybą atvyko 19 vaikų globos namų auklėtinių iš Vilniaus apskrities. Juos pasitiko Tarnybos direktorės sveikinimo žodis ir skatinimas drąsiai reikšti savo nuomonę dėl artėjančio renginio.

Per darbingą valandą bendru sutarimu buvo nuspręsta renginį daryti lapkričio mėnesio pabaigoje, diskusijų formatu, kad renginio metu vaikai galėtų diskutuoti jiems svarbiomis temomis su kompetentingais žmonėmis.

Vaikų globos namų Vaikų tarybų atstovai susitiks šeštąjį kartą.

 
 

GIMK mokytojos: tėvų globos netekusių vaikų nereikia bijoti

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro globos koordinatorės, Tarnybos atestuotos GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos) specialistės Dovilė Montvilaitė ir Evelina Kaidanovič papasakojo, kas sudaro GIMK programą ir kokių dalykų apie likusius be tėvų globos (rūpybos) vaikus visuomenei dar reikėtų pasimokyti.

-Kam skirti GIMK mokymai ir kas sudaro jų turinį?

-Dovilė Montvilaitė: GIMK programa – tai Globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa

GIMK mokymai yra privalomi  kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam neįregistravus santuokos asmeniui, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius (vaiko artimiesiems giminaičiams GIMK mokymai rekomenduojami).

GIMK mokymus sudaro Pagrindinė ir Specializuota mokymų dalys, Tęstinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos dalis bei Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai (rūpybai) programos dalis. Taip pat GIMK mokymų programa apima ir papildomą priemonę apie vaikus su negalia. Pagrindiniai GIMK mokymai yra tiems, kas ketina būti įtėviais ar globėjais (rūpintojais) arba nori vykdyti budinčio globotojo veiklą. Specializuoti mokymai skirti ketinantiems vykdyti budinčio globotojo veiklą, bendruomeninių globos namų darbuotojams, šeimynų dalyviams.  Pagrindinę GIMK programos dalį sudaro 7 temos, Specializuotą GIMK programos dalį sudaro – 6 temos, Artimųjų giminaičių programą sudaro 6 dalys. Mokymai trunka 6-7 savaites.

Evelina Kaidanovič: Mes esame Tarnybos atestuoti asmenys galintys mokyti anksčiau minėtus asmenis. Įgijome teisę vykdyti  mokymus dar pagal mokymų programą PRIDE. Nuo 2018 metų birželio mėn. programa buvo pakeista, tad šiuo metu vykdome mokymus pagal atnaujintą GIMK programą. Žengiame koja kojon kartu su naujovėmis.

-Atrodo, tėvais tampama ir nebaigus mokymų. Ko nežino tie, kurie ketina įsivaikinti, globoti (rūpintis) ar teikti socialinės priežiūros paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose?

-Dovilė Montvilaitė: Žmonėms atrodo, kad jie viską žino, tačiau diena po dienos lankant mokymus nuomonės kečiasi. GIMK mokymų dalyviai iš tiesų labai daug sužino ir išmoksta. Mokymų pabaigoje girdime atsiliepimų, jog šie mokymai turėtų būti skirti ne tik globoti (rūpinti) ar įvaikinti besirengiantiems asmenims, bet ir turintiems savo biologinių vaikų.

Evelina Kaidanovič: Mokymų dalyviai sužino, kuo skiriasi biologinių ir įvaikintų, globojamų (rūpinamų) vaikų auklėjimas ir ugdymas. Vaikučiams, kurie patyrė daug traumų, reikia kur kas daugiau mūsų pastangų ir rūpesčio, kad galėtume kompensuoti praradimus jų gyvenimuose. Mes su Dovile anksčiau dirbome vaikų globos namuose, todėl mokymų metu stengiamės išdėstyti ir teoriją, ir pateikti gyvų istorijų, tikrų atsitikimų. Laviruojame tarp teorijos ir gyvenimiškų pasakojimų apie vaikus.  Dalijamės pavyzdžiais, kurie mums padėjo dirbant su vaikais, bet visada pabrėžiame, kad nėra vieno universalaus būdo, kaip auklėti vaiką, kaip su juo susitarti. Visada pabrėžiame, jog reikia surasti būdus kaip prieiti prie kiekvieno vaiko.

-Su kokiais stereotipais apie globą ir įvaikinimą dažniausiai susiduriate?

-Dovilė Montvilaitė: Paistaiko atvejų, kai žmonės galvoja, kad norint globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką iš pradžių reikia eiti savanoriauti į vaikų globos namus, patiems ieškoti vaiko globos namuose. Žmonėms atrodo, kad viskas vyksta labai greitai: ateini į vaikų globos namus, pamatai patinkantį vaiką, įsimyli ir jį gali globoti. Taip nebūna. Teisės aktai reglamentuoja globos (rūpybos) bei įvaikinimo procesų organizavimą ir jo procedūras.

Asmenys, norintys globoti vaiką turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Jeigu asmuo nori įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos (rūpybos), jis turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių, kurių darbuotojams padedant, bus pradėta įvaikinimo procedūra. Procedūros nėra ilgos, trunka kelis mėnesius.

Evelina Kaidanovič: Patiems eiti į vaikų globos namus rinktis vaiko ydinga. Tai nėra gerai nei vaikams, nei šeimoms. Visų pirma, nuėjus į organizaciją žmonės nežino vaiko statuso, ar jis yra galimas globoti, ar galimas įvaikinti. Reikėtų pagalvoti, kaip jaučiasi vaikai, kai kažkas ateina ir į juos žiūri kaip į žaisliukus galvodami, jog dabar išsirinks patį patraukliausią, jį turės ir juo rūpinsis. Ar jūs norėtumėte, kad kažkas ateitų su puikiu pasiūlymu atostogauti Maldyvuose ir bakstelėjęs pirštu išrinktų, kuris iš mūsų dabar ten važiuos? Tie, kurie būtų neišrinkti turbūt labai blogai pasijaustų, labai nukristų jų savivertė...

-Kas labiausiai neramina pasiryžusius tapti globėjais, įtėviais, budinčiais globotojais?

-Dovilė Montvilaitė: Pagrindinis rūpestis yra nesėkmės baimė. Daugelis abejoja, ar sugebės būti gerais įtėviais, globėjais (rūpintojais), ar mokės tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaiką, ar jį augins taip, kaip augintų savo biologinį vaiką.

Dalį gąsdina be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų istorija, jų tėvų praeitis. Jeigu be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų tėvai turėjo protinį atsilikimą, psichinių ligų, yra bijoma, kad ir vaikai paveldės šias ligas. Tačiau psichinės ligos arba protinė negalia nebūtinai yra paveldimos. Pavyzdžiui, lengvas protinis atsilikimas gali atsirasti ir dėl socialinių įgūdžių stokos, o ne dėl paveldimumo.

Evelina Kaidanovič: Taip pat žmones lydi baimė, ar tikrai jų globojami (rūpinami) ar įvaikinti vaikai nepaveldės ydų iš savo biologinių tėvų.

Susiduriame su daugybe stereotipų, tačiau bandome praplėsti žmonių žinias.

Skatiname nebijoti be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų ir jų istorijų. Iš tiesų vaikams labai reikia rūpesčio, dėmesio ir žmogiškos šilumos. Priėmę vaikus į šeimas galite pakeisti jų likimus, išgydyti sužeistas vaikų širdis.

Jūrės miestelį sukrėtę įvykiai sukvietė prie derybų stalo policijos pareigūnus ir vaiko teisių gynėjus

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Marijampolės aps. VTAS) darbuotojai susitikę su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Marijampolės aps. VPK) pareigūnais nutarė aktyvinti bendradarbiavimą, o Marijampolės aps. VPK Reagavimo skyriaus viršininkas Raimundas Antanavičius patvirtino, kad policijos pareigūnams bus pakartotinai priminti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasirašytos bendradarbiavimo sutarties punktai, aiškiai apibrėžiantys abiejų tarnybų kompetencijas ir pareigas.

Darbe, kuriame reikalingas greitas tarnybų reagavimas į galimus pažeidimus ir neatidėliotinas sprendimų priėmimas labai svarbus keitimasis informacija ir, esant reikalui, kompetentingų pareigūnų pasitelkimas į pagalbą.

„Tenka pripažinti, kad savo darbe dažnai susiduriame su policija. Ir policijos pareigūnai, ir vaiko teisių gynėjai privalo užtikrinti saugumą, tik mūsų darbo tikslinė grupė – vaikai yra ypač jautri ir pažeidžiama“, - kalbėjo Ugnė Aukštakalnienė, Marijampolės aps. VTAS Kazlų Rūdoje patarėja.

Susitikime kalbėta apie reagavimą į vaiko teisių pažeidimus reglamentuojančius teisės aktus, dar kartą apibrėžta tvarka, kada policija pasitelkia į pagalbą vaiko teisių specialistus. Aptarti neseniai Jūrės miestelį sukrėtę įvykiai. Analizuoti įvykio metu atlikti veiksmai, galimos pasekmės.

„Manau, kad pasitarimas buvo naudingas tiek VTAS, tiek policijos pareigūnams, kadangi aptarėme konkrečias situacijas, įvardijome veiksnius, galinčius įtakoti tarpinstitucinio  bendradarbiavimo sklandumą , ir susitarėme dėl abiejų institucijų veiksmų, leisiančių pagerinti reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus veiksmingumą, siekiant efektyvinti geriausių vaiko interesų apsaugą“, - po susitikimo kalbėjo Vaidas Zabilevičius, Marijampolės aps. VTAS patarėjas Marijampolės mieste.

„Džiaugiuosi, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai operatyviai sureagavo į mūsų pasiūlymą susitikti ir aptarti neseniai galimai įvykusį vaiko teisių pažeidimo atvejį Jūrės miestelyje. Priėjome prie bendro susitarimo dėl reagavimo ir tinkamo keitimosi informacija situacijose, kai vaikai lieka be jų įstatyminių atstovų priežiūros“ – teigė Rūta Liepinaitytė, šiuo metu pavaduojanti Marijampolės aps. VTAS vedėją.

 

Mobiliosios komandos psichologė: „Darbe su vaikais emocinis tvirtumas itin svarbus, nes reikalauja atidumo, jautrumo detalėms“

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos specialistės rengia ciklą susitikimų su socialinės srities darbuotojais, kuriuose kalbama apie vaiko raidos iššūkius, traumines patirtis, o itin didelis dėmesys skiriamas emocinio perdegimo temai. „Atliepti dažnai sudėtingo likimo vaiko interesus gali tik emociškai stiprus žmogus“, – kalba mobiliosios komandos psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Pasak G. Starkevičiūtės, tikimybę susidurti su emociniu perdegimu dažniau turi tų profesijų atstovai, kurie nuolat būna tarp žmonių socialiniai darbuotojai, mokytojai, gydytojai, policininkai, psichologai. Šią būseną neretai išgyvena specialistai, profesinei veiklai maksimaliai save atiduodantys. Grėsmė patirti perdegimą kyla itin daug iš savęs reikalaujantiems, neišlaikantiems darbo, poilsio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Dirbant su vaikais emocinis tvirtumas itin svarbus, nes ši veiklos sritis reikalauja atidumo, įsigilinimo, jautrumo detalėms.

Specialistė ragina nesibaiminti susidūrus su krize, o išnaudoti ją kaip galimybę pervertinti gyvenimo prioritetus ir tikslus. „Neįmanoma iš emocinio perdegimo išeiti nepasikeitus. Klausimas sau – kaip aš iki to atėjau – gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime“, -  kalba psichologė.

Emocinis perdegimas moksliškai apibrėžiamas kaip emocinio, protinio ir fizinio išsekimo būsena, kurią sukelia ilgai trunkantis stipus stresas. 

„Išgyvenantieji emocinį perdegimą jaučia nuolatinio išsekimo būseną. Tos užduotys, kurios anksčiu būdavo paprastos ir lengvos, pradeda atrodyti neįveikiamos ir reikalaujančios milžiniškų pastangų. Stipriai mažėja darbo efektyvumas ir kokybė. Pradeda kamuoti bejėgiškumo, vidinės tuštumos jausmas, blogėja santykiai su aplinkiniais“, – vardija mobiliosios komandos narė.  

Emocinis perdegimas turi keturias stadijas. Pirmosios stadijos dažniausiai lieka nepastebėtos, o susidūrus su paskesnėmis, padėti žmogui tampa sudėtingiau.  Psichologės teigimu, tyrimai atskleidžia, jog visas stadijas žmogus vidutiniškai pereina per 1,5 metus, o išėjimas iš jo trunka apie 3 metus. Tačiau entuziazmas ir resursai, turėti iki krizės, paprastai nebeatsistato arba tai reikalauja labai didelių pastangų. Vėliausiose stadijose prireikia specialistų pagalbos.

Emociškai įteptą darbą dirbančius žmones psichologė ragina imtis prevencinių priemonių ir save apsaugoti jau pastebėjus pirmuosius požymius.

Susitikimuose G. Starkevičiūtė duoda keletą patarimų, kurie gali padėti perdegimo tikimybę sumažinti ir išlikti darbingais, gebančiais susidoroti su visomis krizėmis:

  • Rūpintis fizine sveikata, suderinti poilsį ir darbą, sveikai maitintis.
  • Nesusitapatinti su savo specialybe. Mėgstamas hobis gali būti apsauga net esant labai dideliam krūviui.
  • Kuo daugiau laiko skirti bendravimui su maloniais ir Jus palaikančiais asmenimis.
  • Grupinis bendravimas su tos pačios profesijos specialistais gali padėti.
  • Nesinešti profesinių išgyvenimų namo, skirti laiko šeimai, draugams.
  • Daryti emocines pertraukas, pabūti tyloje.
  • Kreiptis pagalbos į specialistus ir nelaukti, kol problemos padarys žalą sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Na o vieno dalyko patyrusi psichologė rekomenduoja neužmiršti niekada – tai kūryba ir saviraiška.

„Kaip keista bebūtų, bet menininkai rečiausiai susiduria su emociniu perdegimu, nes kurdami išreiškia save, jausmus, mintis, vertybes. Perdegimas tam tikra prasme yra apsinuodijimas svetimomis emocijomis, kai žmogus pamažu praranda ribą tarp savęs ir aplinkos, išsenka asmeniniai resursai. Kūryba nuo to apsaugo“,  – įsitikinusi G. Starkevičiūtė.

Didelio susidomėjimo sulaukę VTAS mobiliosios komandos susitikimai vyko Kauno ir Kėdainių rajonuose. Artimiausiu metu planuojamos išvykos į Jonavos, Prienų ir kitus Kauno apskrities VTAS apimamus rajonus.

 

Greitai vaikams nebeteks gyventi institucijose

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai aktyviai dalyvauja projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ komandos organizuojamuose susitikimuose su vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais, kurių metu siekiama susipažinti su apskrityje veikiančių globos centrų vykdoma veikla, aptarti kylančius sunkumus, pasidalinti gerąja patirtimi ir numatyti ateities planus.

„Susitikimų metu galime pasidžiaugti sklandžiu bendradarbiavimu ir susikalbėjimu tarp institucijų   siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Esu patenkinta tuo, ką matau ir girdžiu šiandien Šilutėje, ir ką girdėjau besilankydama kituose miestuose. Tokie susitikimai yra puiki galimybė pasidalinti įžvalgomis apie iškylančius sunkumus, mėginti surasti jiems tinkamiausius sprendimo būdus“, – teigia Rima Butkienė, atliekanti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos funkcijas.

Pasak R. Butkienės, bendras visų institucijų tikslas – tėvų netekusio vaiko apgyvendinimas ne instituciniuose globos namuose, o šeimai artimoje aplinkoje. Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos skyrių šios dienos prioritetas – aplankyti visus globojamus vaikus ir užtikrinti jų gerovę. Dėl to yra itin svarbu su kitų institucijų atstovais bendrauti konstruktyviai, išanalizuoti konkrečius atvejus, klausti patarimų bei drąsiai išsakyti iššūkius, su kuriais susiduriama.

Globos centrų tikslai ir uždaviniai

Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 metų balandį baigsis pirmasis pertvarkos projekto etapas, kurio tikslas – sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas ir didinti paslaugų prieinamumą. Tai reiškia, kad vaikams nebeteks gyventi instituciniuose globos namuose, vaikai gyvens bendruomenėje ar šeimose ir aplankytos savivaldybės baiginėja įgyvendinti šį itin reikšmingą Lietuvai etapą.

Minėto projekto vadovė Rugilė Ladauskienė kelia uždavinius globos centrams. „Dabar mes esame tie žmonės, kurie turime pasirūpinti, kad nei vienas vaikas jau nebepatektų į instituciją, kad niekam nebekiltų klausimas, kur vaikui geriau gyventi – institucijoje ar šeimoje, kad vaiko globa ir įvaikinimas savivaldybėse būtų aukščiausias žmogiškumo įrodymas, o visi globėjai ir įvaikintojai kartu su visais savo šeimos nariais gautų aukščiausios kokybės paslaugas, nuolatinį rūpestį ir pagalbą, ir tai turėtų būti neatsitiktiniai dalykai, o kasdieniai, prieinami, pasiekiami“, – tvirtina R. Ladauskienė.

Globos centrai turi prisiimti kelis pamatinius tikslus: suplanuotas, pamatuojamas rezultatais, pritaikytas konkrečiai savivaldybei viešinimas, keičiant gyventojų nuostatas, plėtojant pagalbą ir rūpestį savo kaimynu, nepertraukiama budinčių globotojų, nuolatinių globėjų bei įtėvių paieška ir rengimas, kiekvienam globojančiam ar įvaikinusiam asmeniui kokybiškos, nuoširdžios paslaugos ir pagalba šiandien bei nuolatos, kolegiškas darbas tarp institucijų vardan šeimų, kurios įgyvendina žmogiškumą – augina žmones, kuriuos valstybė jiems patikėjo. Globos centrų darbuotojams būtina peržiūrėti likusius vaikus globos namuose ir surasti jiems namus, šeimas“, – sako R. Ladauskienė.

Globos centrų įveiklinimo projektas

Projekto veiklos ekspertas Dainius Miežys pabrėžia, kad regione esant daugiau budinčių globėjų, tampa lengviau suteikti globėjams kartais itin reikalingą atokvėpio paslaugą. Anot jo, kiekviename rajone turėtų būti nors po du laisvus budinčius globotojus, iš kurių bent vienas galėtų priimti vaiką bet kuriuo paros metu. Rajonų globos centrams, kuriuose nėra sudarytų tokių sąlygų, „SOS vaikų kaimai“ siūlo sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kadangi turi laisvų budinčių globotojų.

Institucinės vaikų globos pertvarkos etapui einant į pabaigą, prasidėjo globos centrų įveiklinimo projektas. Siekiama kelti visos Lietuvos globos centrų paslaugų kokybę ir prieinamumą, užtikrinti vienodai aukštą paslaugų standartą, todėl susitikimuose intensyviai diskutuojama apie projekto vykdymo eigą, teikiamą pagalbą globotojams ir jų prižiūrimiems vaikams, įtėviams ir jų įvaikiams, globėjams ir globojamiems vaikams, globotojų, globėjų ir įtėvių šeimų nariams, ieškoma sprendimų vaikų globos klausimais.

Susitikimai jau įvyko Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje, Kretingoje. Juose be Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų dalyvauja minėto projekto vadovė R. Ladauskienė, projekto veiklų ekspertai – D. Matulevičiūtė ir D Miežys, savivaldybių administracijų atstovai, Pertvarkos procesų regioninio lygmens ekspertės Marijona Janavičienė ir Živilė Jurgutienė, GIMK atestuoti asmenys, globos centrų darbuotojai, socialinių paslaugų centrų darbuotojai, socialinės darbuotojos (globos koordinatorės) ir kiti specialistai.

Globos centras tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri teikia ir organizuoja paslaugas ir pagalbą: globojamiems, įvaikintiems vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams, budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) – susijusiems ir nesusijusiems giminystės ryšiais, įtėviams, budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių šeimų nariams, šeimynų dalyviams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams.

Šiuo metu Lietuvoje yra 66 globos centrai. Kiekvienoje savivaldybėje yra vienas globos centras. Skirtingai nuo kitų, Vilniaus miesto savivaldybėje paslaugas teikia penki globos centrai, Vilniaus rajono savivaldybėje du globos centrai, Šiaulių miesto savivaldybėje – du globos centrai (vienas iš jų teikia paslaugas tik budintiems globotojams).

Organizacijos, vykdančios panašią veiklą į dabartinių globos centrų, pradėjo steigtis prieš kelis metus, tačiau globos centro institutas atsirado 2018 m., kada buvo patvirtinta teisės aktu https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2b626f4fd5c11e796a2c6c63add27e9?jfwid=j9ohh56eu

Nuo 2019 m. globos centrai pradėjo dirbti pilnomis darbuotojų komandomis.

Kalvarijoje vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų rūpestis – per mažai šeimų gauna koordinuotai teikiamas paslaugas

Kalvarijoje susirinkę vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai aptarė susirūpinimą keliantį klausimą: kodėl koordinuotai teikiamos paslaugos buvo  tik vienai šeimai?

Pasak susitikime dalyvavusios tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Rūtos Kučinskienės, poreikis tokioms paslaugoms gauti Kalvarijos savivaldybėje yra kur kas didesnis, negu rodo gautų prašymų joms skaičius.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistų tikslas užtikrinti savivaldybėje koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų tėvams teikimą, mažinti socialinę atskirtį, gerinti tėvystės įgūdžius ir didinti šeimos savarankiškumą.

Šie tikslai neatsiejami ir nuo vaiko teisių gynėjų, kurie užtikrina reagavimą į galimus vaiko teisių pažeidimus ir  greitą sprendimų priėmimą, darbo.

„Jeigu kokybiškai ir aktyviai bus teikiamos paslaugos šeimai, vaiko teisių pažeidimų mažės“, - įsitikinusi Erika Stankevičienė,  Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Kalvarijoje patarėja.

Susirinkusieji sprendė, kokiais būdais vaiko teisių apsaugos specialistai galėtų prisidėti prie koordinuotų paslaugų šeimoms teikimo inicijavimo.

Šį klausimą būtina aptarti ir su atvejo vadybininkais, koordinuojančiais atvejo vadybos procesą, kurio metu, nustatomas kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas ir teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

Taigi, susitikime buvo nutarta inicijuoti bendrą pasitarimą su atvejo vadybininkais ir patikslinti koordinuotų paslaugų teikimo ir inicijavimo šeimoms Kalvarijos savivaldybėje principą.

Savo ruožtu, Marijampolės apskrities VTAS specialistai Kalvarijos savivaldybėje, vertindami grėsmės vaikui lygį ir pastebėję, kad šeimai reikalinga pagalba, bendradarbiaus ne tik su Kalvarijos socialinių paslaugų centru, bet ir su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi.

„Kiekvienoje savivaldybėje šeimoms sudarytos galimybės gauti koordinuotai teikiamas paslaugas, tačiau Kalvarijos savivaldybėje šiemet šios paslaugos buvo teikiamos tik vienai šeimai. Esu tikra, kad yra daugiau šeimų, kurioms reikalingos šios paslaugos. Tam, kad kiekviena šeima, kuriai reikalinga pagalba, gautų koordinuotas paslaugas, būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nes šioje srityje reikalingas sisteminis darbas. Juk, bendras visų vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų ir specialistų tikslas –  užtikrinti vaiko interesus“, –  kalbėjo E. Stankevičienė.

 

X