Naujienos

Vaiko teisių apsaugos specialistai: vaikai nebėgs, jeigu globėjai su jais užmegs artimesnius santykius

Elektrėnų savivaldybėje vaikų gerovės srityje dirbančių specialistų rūpestis – po pamokų į globos namus negrįžtantys auklėtiniai. Tokio paauglių elgesio priežasčių ieškota tarpinstitucinio pasitarimo metu, o tuo pačiu vaikų globos namų atstovai paraginti kurti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kad jiems būtų malonu vakarus leisti saugioje aplinkoje, o laisvas laikas būtų turiningas.

„Apie tai, kad vaikas negrįžo į gyvenamąją vietą iki 22 valandos, vaikų globos namų darbuotojai privalo laiku informuoti  policiją. (vaiko teisių apsaugos tarnybos informuoti atskirai nereikia, nes ji gauna informaciją iš policijos)Vaikų bėgimai iš globos namų ypač suaktyvėjo šių metų pradžioje, tad kyla natūralus klausimas – kodėl tai vyksta ir kartojasi? Ar paaugliai neturi įdomių pasiūlymų laisvalaikiui globos namuose, ar auklėtiniai pasišalina iš įstaigos, nes susiranda draugų gatvėje?“, – klausė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Elektrėnuose patarėja Aldutė Jaseliūnė.

Pasitarime dalyvavę policijos pareigūnai informavo, kad nuo šių metų liepos 1 dienos jie yra gavę 20 pranešimų apie pabėgusius vaikus iš bendruomeninių vaikų globos namų ir Beižionių vaikų globos namų.

A. Jaseliūnė policijos pareigūnų pasiteiravo, ar globėjų vaidmuo ir pastangos ieškant nepilnamečių yra pakankamos: „Yra žinoma, kad vaikai nenori grįžti ten, kur yra nemylimi, nelaukiami. Tad ar jų ieškant vaikų globos namų darbuotojai tikrai prisideda, ar tik atlieka savo pareigą, t. y. informuoja policiją?“.  Anot policijos atstovų, pasigendama globėjo pastangų ieškant vaiko: „Globėjai neturėtų apsiriboti tik pranešimu policijai. Svarbu, kad tėvai ar globėjai domėtųsi, su kuo vaikas bendrauja, draugauja. Tai palengvintų paieškas“.

„Kiekvieną kartą, gavę pranešimą apie vaiko pabėgimą, o policijai parvežus auklėtinį į globos namus, vaiko teisių apsaugos specialistai atvyksta išklausyti vaiko nuomonę ir įvertinti konkretaus vaiko situaciją. Dažniausiai kreipiamės į savivaldybę dėl kompleksinių paslaugų vaikui teikimo. Deja, tų pačių vaikų bėgimai kartojasi. Manau, kad globėjai turėtų užmegzti artimesnius ryšius su kiekvienu vaiku. Vaikas globos įstaigoje turi jaustis saugus, jausti rūpestį juo, žinoti, kur kreiptis iškilus sunkumams, turėtų su kuo pasikalbėti. Tai turėtų daryti vaikų globos namuose dirbantys specialistai. Svarbu ryšys, pokalbis su vaiku, emocijų atpažinimas, gebėjimas rasti tinkamiausius bendravimo su vaiku būdus. Pokalbių, kodėl vaikas pasirenka pasišalinti iš globos įstaigos nereikėtų atidėti vėlesniam laikui, svarbu išsiaiškinti priežastis tuojau pat. Jei vaikas nenori kalbėti, ar jam sunku reikšti mintis, galbūt reikėtų patarti, kad savo jausmus ir tai, ką galvoja, parašytų ant popieriaus lapo. Būdų yra įvairių“, – sakė A. Jaseliūnė.

Kalbėdama, kaip vyksta darbas su globos namų vaikais, kurie bėga, Elektrėnų savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Vilma Komisarenkienė papasakojo, kad šiemet didelė dalis globos įstaigoje gyvenančių vaikų pakeitė gyvenamąją vietą, t. y. iš Beižonių persikėlė į Elektrėnus. Anot jos, gali būti, kad netinkamas vaikų elgesys yra būdingas pereinamajam laikotarpiui. „Visi vaikų globos įstaigų darbuotojai yra išklausę GIMK mokymus, tačiau kiekvieno vaiko situacija skirtinga, dalies jų gyvenimiškos patirtys – itin sudėtingos. Vyksta adaptacija ir naujoje mokykloje, randasi naujų draugų. Dažniausiai bėga paaugliai, atėję iš kitokios aplinkos, kuriems negalioja taisyklės. Jie nori laisvo gyvenimo, nepaiso globos namuose galiojančių taisyklių“, – sakė V. Komisarenkienė.

Patarėja A. Jaseliūnė priminė, kad iš vaikų globos namų bėgantiems vaikams turi būti teikiamos tokios paslaugos, kurios duoda rezultatų. Jai pritarė ir V. Komisarenkienė teigdama, kad paslaugų Elektrėnų savivaldybėje pakanka, tačiau reikėtų dirbti su kiekvienu vaiku atskirai: jį motyvuojant keisti savo netinkamus įpročius, pasirūpinti konkretų vaiką dominančiu užimtumu, teikti psichologo konsultacijas, pasinaudoti visuomenės sveikatos biuro siūlomomis paslaugomis.

Pasak vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, nereikėtų pamiršti nustatyti vaikams taisykles ir ribas, Vaikų globos namai turi taisykles, tačiau ar jos veiksmingos, ar jos kuriamos kartu su vaikais, išklausoma jų nuomonė? Pasak A. Jaseliūnės, negalima pamiršti, kad kol vaikas buvo pabėgęs iš globos namų, galbūt atsirado naujų rizikos veiksnių, todėl būtina su vaiku peržiūrėti taisykles, jas pakeisti ar papildyti.

Kiekviena šeima, kuriai reikia pagalbos, yra savita ir jai reikia išskirtinio dėmesio

Yra šeimų, kur riba tarp vaiko gerovės ir minčių apie vaiko paėmimą iš šeimos – labai trapi. Tokioms šeimoms reikia išskirtinės pagalbos, kad vaikai šeimoje gyventų saugiai, kad tėvai būtų įgalinti pasirūpinti vaikais ir nebūtų prarastas šeimos ryšys. Apie tai išsamiai kalbėta Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Radviliškio rajone pasitarime su socialines paslaugas šeimoms teikiančiais partneriais.

,,Kalbam apie tėvus, kurie negirtauja, nesmurtauja, bet dėl sveikatos būklės ar tėvystės įgūdžių stokos sunkiai gali pasirūpinti  vaikais. Tokioms šeimoms reikalinga pagalba. Turim tokių pavyzdžių, kai padedame šeimai ir jai pavyksta išmokti spręsti problemas, išsaugoti emocinį ryšį su vaikais ir vaikai auga kartu su tėvais. Tokių šeimų rajone gal 5-6. Šeima gauna pagalbą ir vaikų iš šeimos paimti nereikia, jie sėkmingai auga su tėvais“,  – sako Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė.

Tikslas – kad visi vaikai augtų savo biologinėse šeimose

VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė akcentavo, kad būtina užtikrinti tokį paslaugų teikimą, jog šeimose, kur vaikus augina tam tikrų sveikatos problemų turintys ar tėvystės įgūdžių stokojantys tėvai, vaikai augtų su tėvais, kad net nebūtų pasiekta ta riba, kai pradedama kalbėti, kad vaikus  reikėtų paimti iš šeimos. Šiaulių apskrities VTAS patarėjai Radviliškio rajone pritarė ir Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė Rita Pranė Vilimaitė.

,,Ilgalaikė socialinė pagalba turi būti teikiama tiems tėvams, kurie dėl sveikatos sutrikimų ne visada gali tinkamai atstovauti vaikų teisėtus interesus ugdymo bei kitose įstaigose, kuriems sunkiau sekasi auklėti bei prižiūrėti vaikus. Socialinis darbuotojas yra tas žmogus, kuris yra lyg kelrodė žvaigždė – konsultantas, patarėjas, atstovas, psichologas ir auklėtojas. Tokioms šeimoms labai reikia pagalbos, nes tarp tėvų ir vaikų yra gilus emocinis ryšys.  Socialiniai darbuotojai padeda orientuotis tam tikrose įstaigose, tvarkant  dokumentus, mokantis, vedant vaikus į ugdymo įstaigas. VTAS palietė labai svarbią temą“, – sako Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė Rita Pranė Vilimaitė.

Susitikime aptarti sėkmingi pagalbos atvejai šeimoms, kai pačios šeimos, auginančios vaikus, noriai priima pagalbą, savo iniciatyva kreipiasi į socialinį darbuotoją ar VTAS, pasitiki specialistais.

,,VTAS inicijavo pasitarimą, kad būtų aptarta ir išspręsta problema, kai šeimai reikia ilgalaikės pagalbos. Jeigu vaikui grėsmės lygis nenustatomas, bet matoma, kad šeimai reikalinga pagalba, tuomet kreipiamasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl koordinuotos pagalbos teikimo šeimai. Jeigu grėsmės lygiai nustatomi, atvejo vadyba taikoma visada. Atvejo vadyba gali  tęstis iki 18 mėnesių.  Bet kiekviena šeima yra unikali ir reikia atkreipti dėmesį, kada ir kaip šeimai pačiai galima padėti pasirūpinti vaikais, o ne paimti vaikus iš šeimos. Gi yra šeimų, kur reikia pagalbos iki vaiko pilnametystės, nors tėvai negirtauja, nesmurtauja, bet turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, neišgydomų ligų, dėl kurių  jiems sunkiau sekasi tinkamai pasirūpinti vaikais, bet teikiant socialines paslaugas šeima mokosi ir auga, gauna visuomenės paramą bei palaikymą“, – sako Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė.

 Pasak VTAS patarėjos, besirūpinant tokiomis šeimomis reikia mąstyti ne vien apie šiandieną, kai su  socialinių darbuotojų pagalba vaikai auga savo biologinėse šeimose. Jau dabar laikas galvoti, kaip tie vaikai gyvens tapę pilnamečiais.

Posėdyje aptartos ir situacijos, kai šeimos keičia gyvenamą vietą, išvyksta į kitą šalies rajoną ar miestą – kaip užtikrinti pagalbos teikimo tęstinumą. Pasak Šiaulių apskrities VTAS patarėjos, visi, kurie dirba su šeima, turi glaudžiai bendradarbiauti, teikti vieni kitiems informaciją ir visokeriopą pagalbą, kad būtų apginti visi vaiko interesai.

VTAS inicijuotame pasitarime Radviliškio rajone dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje dirbantys atvejo vadybininkai.

Vaikas neina į mokyklą: maži įgeidžiai valdo ar didelis skausmas slegia?

Jeigu vaikas kategoriškai atsitiko lankyti mokyklą, bėga iš pamokų, greičiausiai vienos priežasties tam nėra. Specialistai pataria į tokią problemą žiūrėti kaip ir į bet kurį kitą vaiko patiriamą sunkumą ir perspėja, kad pasikeitęs elgesys gali slėpti gilesnes emocines, elgesio ar asmenybines problemas.

Kiekviena situacija yra unikali

Psichologai pastebi, kad jaunesnio amžiaus vaikų nenoras eiti į mokyklą dažniau susijęs su problemomis šeimoje, o vyresnio – su vidiniais elgesio ar emocijų sunkumais.

Mažesnieji iš pamokų bėga dėl nuo jų nepriklausančių išorinių priežasčių: tai gali būti įvairios problemos šeimoje, nepakankama tėvų priežiūra, visa tai lydinčios patyčios, ar kiti sunkumais su bendraamžiais“, – kalba Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Anot psichologės, jeigu vaikas nesijaučia saugus šeimoje, nepatenkinami jo baziniai poreikiai, grįžęs namo išgyvena baimę ar ilgą laiką būna nevalgęs, nieko keista, kad mokymasis jam nėra toks svarbus.

Tuo tarpu paauglystę išgyvenančiųjų elementarių pareigų nesilaikymas paprastai sąlygotas žemos motyvacijos mokytis, neigiamos bendraamžių įtakos, svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimo arba psichikos sveikatos problemų, kitaip tariant vidinių sunkumų. Paaugliai mažiau priklausomi nuo tėvų, didesnę įtaką jiems daro bendraamžiai, jų pačių vertybės ar požiūris į ateitį.

Tokios yra bendros tendencijos, tačiau bendrų sprendimų nėra. Specialistė pabrėžia, jog kiekviena situacija skirtinga, reikalaujanti individualaus požiūrio. „Jauno žmogaus gyvenimas patiria išbandymą ir santykio tuo metu laukia labai subtilaus, jautraus, net asmeninio“, – teigia pašnekovė.

Sutrikdo maži įgeidžiai ir didelis skausmas

Kasdienybėje jautrus vaikas gali patirti tokių sukrėtimų, kurie sukels emocinę sumaištį, sutriks miegas, neatpažįstamai pasikeis elgesys.  Ir nors suaugusiajam priežastis atrodys menka, vaikui tai gali prilygti katastrofai.

Kauno rajono vaiko teisių specialistai prisimena neseną, šeimą rimtai išgąsdinusį, bet ir į sūnaus būseną dėmesį atkreipti privertusį nutikimą. Į mokyklą palydėtas trečiokas, pamokų metu paslaptingai dingdavęs, o namo grįždavo tik vakarop. Berniukas sukėlė nemenką galvos skausmą savo tėvams ir mokytojams, kategoriškai atsisakydamas pasipasakoti kur dingstąs. Tėvams nebeliko nieko kita, kaip tik tapti sekliais. Priežastis tąkart paaiškėjo greitai: vaikas traukė pas netoli mokyklos gyvenančią močiutę, kuri augino mielą šunytį, leido su juo žaisti. Berniuko didžiausia svajonė buvo šuo ir jis jautėsi vienišas.

Vienoje iš Kauno regiono gimnazijų nutikusi istorija primena apie jautrumą ypatingoms situacijoms. Kai galimai siekdama bent trumpam sumažinti dėl avarijoje žuvusių tėvų išgyvenamą skausmą, moksleivė pradėjo žalotis, savo ruožtu įsikišo ir mokykla. Pedagogams bandant organizuoti klasiokų palaikymą ir atidų dėmesį šiai merginai, neišsaugota skaudi paslaptis, tad iki tol stropiai besimokiusi mergina, gimnazijos durų nebepravėrė kelis mėnesius. Krizė pareikalavo medikų įsikišimo.

 Girdėkime, ne ką sako – ką pasakyti nori

Koks turėtų būti tėvų, artimųjų vaidmuo susidūrus su vengimu eiti į mokyklą?

„Pirmasis žingsnis – atviras pokalbis, – tokį receptą siūlo išmėginti socialinė darbuotoja Gitana Salickienė. – Atsitraukimas arba problemų ignoravimas, sunkumus tik pagilins. Krizę spręsti netinkamas ir kategoriškas elgesys“.

Specialistė sako, kad vaikas turi jaustis saugus kai su tėvais kalba apie išgyvenimus ir pataria, kaip to pasiekti. „Parodykite meilę ir dėmesį, besąlyginį palaikymą. Išgirskite savo vaiką. Ne ką sako, bet ką pasakyti nori. Ką signalizuoja jo žodžiai, laikysena. Tokia jūsų, kaip tėvų pareiga, net jeigu ir labiausiai įskaudinti esate. Kaltės ar pykčio sukėlimas greičiausiai teigiamų rezultatų neduos. Priešingai – iššauks gynybinę reakciją, pasipriešinimą,“ – vertingais patarimais dalijasi G. Salickienė.

Kai vaikas išgyveną krizę, už nusižengimus neišleidę jo į kiną, pas draugus ar taikydami griežtesnes bausmes, nepaskatinsime jo grįžti į įprastą ritmą. „Tai nėra tinkamas sprendimo būdas“, – patikina specialistė.

Liūdesys, bejėgiškumas, beprasmybė – tokiu metu vaiką lydintys jausmai. Net jeigu negeba artimiesiems atsiverti, ar net atsiriboja, vaikas vis viena tikisi pagalbos, užtikrina šios srities žinovai. Gal būt negalima išspręsti konkrečios vaiko problemos, gal kai kurios net nėra išsprendžiamos (sunki liga, netektis), tačiau dėmesys, supratimas ir palaikymas padės išgyventi sunkų laikotarpį, išvengti emocinių sunkumų ateityje bei sustiprėti kaip asmenybei.

Nebijokime prašyti pagalbos

Vaiko teisių gynėjai vis dar susiduria su skaudžiais atvejais, kaip dėl pakitusio vaiko elgesio sunerimstama per vėlai, sunkumams tęsiantis jau ilgą laiką. Ragina nebijoti kreiptis pagalbos į mokyklos bendruomenę, psichologą, mokytoją ar bet kokį kitą vaikui autoritetu esantį asmenį – kiekvieno vaiko širdį galima rasti kelią.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje pasakoja, kad į ilgą laiką mokyklos nelankančių, nusikalti linkusių paauglių širdis vienuose iš vidurio Lietuvos globos namų pabandė prisibelsti per ypatingą asmenybę. Pasitelkė žmogų, kurio gyvenimo būdas įkvepia, o ne kasdien girdimi žodžiai skatina susimąstyti. Su jaunimu pabendrauti maloniai sutiko salezietė sesuo Liucija. Susitikimas, pripažino „sunkiais“ vadinami paaugliai, „kažkaip paveikė“.

„Labai svarbu imtis savalaikių pagalbos priemonių, delsiant padėti bus vis sunkiau. Ir tam išnaudoti visas galimybes, be jau žinomų, net ir labai nestandartines. Tyrimai atskleidžia, jog ankstyvas mokyklos nelankymas susijęs su prastesne vaiko adaptacija, galimu psichoaktyvių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu ateityje,“ atidžiais būti tiek tėvus, tiek kasdien moksleivį matančius pedagogus ragina psichologė G. Starkevičiūtė.

Jausdamas dideles mokymosi spragas, tėvų ar mokytojų priešiškumą, vaikas gali dar daugiau „nutolti“ nuo mokyklos bendruomenės, ieškoti savirealizacijos ir pripažinimo netinkamose bendraamžių grupėse, įsitraukti į pavojingą sau ir kitiems elgesį.

„Beje, neužmirškime, kad nuo pat ankstyvosios vaikystės ugdomas ir skatinamas vaiko prigimtinis smalsumas, žingeidumas, ugdomi gebėjimai – padės išvengti daugelio mūsų aptartų rūpesčių“, – primena psichologė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovai pradėjo susitikimus su teisėjais

Šiaulių apygardos teisme įvyko pirmasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) vadovų susitikimas – diskusija su teisėjais. Šiuo susitikimu pradėtas susitikimų su visais apygardų teismais ciklas.

,,Esame partneriai, kurie susiduriame kasdieniuose darbuose. Svarbu kalbėti apie šiandienos darbus ir apie nuo kitų metų besikeičiantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.“, – sako Vita Šulskytė, Tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas (toliau – direktorė).

Susitikime su teisėjais aptarti svarbiausi klausimai, aktualūs  Tarnybai ir teismams: vaiko nuomonės išklausymas, vaiko apklausos bylose procesas, prašymai dėl teismo leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą.

Pasak Vitos Šulskytės, nuo sausio laukia abiem partneriams svarbūs pokyčiai – nuo ateinančių metų pradžios nebeliks grėsmės vaikui lygių vertinimo, daugiau atsakomybės už krizę išgyvenančias šeimas teks savivaldybių institucijoms. Bet būtina dalintis gerąja patirtimi iš vykstančio sklandaus bendradarbiavimo, kad užtikrintume ir apgintume visus vaiko interesus.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Egidijus Mockevičius pabrėžė, kad diskusija labai tikslinga, nes tik aptariant problemas ir iškylančius klausimus dirbti tampa lengviau, greičiau sprendžiamos problemos.

Diskusijoje dalyvavo Tarnybos teritorinio padalinio Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, vaiko teisių apsaugos specialistai iš Telšių apskrities, Šiaulių apygardos, Šiaulių ir Telšių apylinkių teismų teisėjai, teisėjų padėjėjai. 

,,Svarbiausia yra bendradarbiavimas, bendrų darbų aptarimas ir pasiruošimas pokyčiams“, – susitikimą reziumavo Tarnybos direktorė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitikimai su teisėjais šį mėnesį įvyks ir kituose Lietuvos regionuose.

Vaiko teisių apsaugos specialistai: tinkamos gyvenimo sąlygos, gydymas, ugdymas turi būti užtikrinami visiems vaikams

Užsieniečių registracijos centre Pabradėje gyvenančius tėvus vaiko teisių apsaugos specialistai patikino, kad jiems rūpi, jog kiekvieno vaiko poreikiai būtų kasdien patenkinami. „Sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą – tai esminiai dalykai, kurių svarbu laikytis ne tik kalbant apie Lietuvos piliečių vaikus, bet ir apie visus vaikus, esančius mūsų šalyje“, – sakė Ana Aidietienė, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone patarėja.

Patarėja A. Aidietienė priminė, kad vaikų atstovai pagal įstatymą yra tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, – globėjai ar rūpintojai. Tačiau, jeigu tėvai dėl tam tikrų priežasčių negali pasirūpinti savo vaikais: jų gydymu, mokymu ir pan., tuomet tėvams į pagalbą ateina vaiko teisių apsaugos specialistai.

„Taigi, už savo vaikų saugumą esate atsakingi būtent jūs, mamos ir tėčiai. Pagal mūsų šalies įstatymus vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės negali likti vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros nei namuose, nei lauke. Trumpam laikui, t. y. iki 15 minučių, vaikas iki 6 metų gali likti tik su vyresniu nei 14 metų asmeniu. Nakties metu, nuo 22 iki 6 val. ryto, negalima vienų namie palikti arba vienų į lauką išleisti vaikų iki 14 metų amžiaus. Su suaugusiais žmonėmis vaikai tuo metu lauke būti gali“, – sakė patarėja A. Aidietienė. Ji akcentavo, kad tik tėvai gali tinkamai įvertinti, ar jų vaikas yra pakankamai savarankiškas, pavyzdžiui, pats nueiti į ugdymo įstaigą. 

Patarėja A. Aidietienė priminė, kad net ir gyvenant Užsieniečių registracijos centre, vaikai privalo būti ugdomi, lankyti švietimo įstaigas priklausomai nuo jų amžiaus, t. y. darželį ar mokyklą. Ji apgailestavo, kad šiuo metu diskusijoje nedalyvauja mokyklos atstovai, nes pasitaiko atvejų, kad vaikai laiku neatvyksta į ugdymo įstaigą: „Deja, pasitaiko atvejų, kai vaikai vakarais ilgai neina miegoti, o rytais nenori anksti keltis ir eiti į mokyklą. Suprantu, kad jūsų šeimoms šis gyvenimo laikotarpis yra nelengvas, tačiau reikia stengtis priimti vieniems kitus, ir suprasti tuos, kurie nori padėti jums ir jūsų vaikams. Būtent tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai laiku atvyktų į ugdymo įstaigą.“.

Užsieniečių registracijos centro vyresnioji specialistė Irena Petrovskienė priminė atvejus, kai minėto centro gyventojai išvažiuoja su vaikais nepranešę, kur išvyksta ir kada grįš. I. Petrovskienė paaiškino,  kad tokių situacijų reikėtų vengti, mat šiuo metu šalta, vaikai ne visuomet aprengti tinkamai pagal sezoną, tad tokios išvykos gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą, o tuo pačiu – ir tolesnį šeimos statusą.

Diskusijos metu vaikų tėvai papasakojo, kad yra patenkinti medicinos paslaugomis, nes jos  teikiamos čia pat Centre, jų gyvenamojoje vietoje. „Pagal įstatymus jūsų vaikams priklauso tokios pat gydymo paslaugos, kaip ir Lietuvos piliečiams, t. y. tos paslaugos, kurios nemokamos lietuviams, nemokamos ir jums, gyvenantiems Užsieniečių registracijos centre. Jeigu reikalingos antrinės paslaugos, vaikai vežami į Švenčionis ar Vilnių“, – informavo patarėja A. Aidietienė.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Užsieniečių registracijos centre gyvenančių asmenų yra musulmonai, pasiteirauta, ar gaminant maistą jų vaikams atsižvelgiama į jų išpažįstamo tikėjimo nuostatas, liečiančias valgį. Susirinkusieji patvirtino, kad jų vaikai ir jie patys visuomet turi pasirinkimą, tad į jų mitybos įpročius atsižvelgiama.

Vaikų tėvai išsakė pastebėjimą, kad jų gyvenamosios patalpos atitinka higienos normas, bet norėtųsi erdvių, tinkamų vaikų žaidimams. „Iki pietų, kol vaikai lanko darželius, mokyklas, viskas lyg ir gerai, tačiau jiems sugrįžus į kambarius tampa akivaizdu, kad nėra vietos, kur mažieji galėtų žaisti. Juk vaikams norisi ir pabėgioti. Kol kas vaikai išdykauja bendruose koridoriuose, tačiau kiti suaugusieji tuo piktinasi, mat yra ir pagyvenusių žmonių, ar tokių, kurie serga, – jiems norisi ramybės“, – sakė tėvai.

Susitikimo metu tėvų teirautasi, ar juos domina pozityvios tėvystės mokymai, kuriuose gautų patarimus, kaip elgtis su vaikais, paaugliais, kaip juos auklėti, kaip nustatyti elgesio taisykles ir pan. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė priminė, kad Lietuvoje galioja nulinė tolerancija ne tik smurtui prieš vaiką, bet ir nulinė tolerancija patyčioms.

Vaikai viešajame transporte: pažeidimai, lengvatos ir kontrolierių elgsena

Keliaujantys viešuoju transportu kartais, sąmoningai ar per neatidumą, nusižengia taisyklėms. Ne išimtis ir vaikai, kurie važiuodami „zuikiu“, ar be specialių pažymėjimų, įkliūva keleivių priežiūrą vykdantiems viešojo transporto kontrolieriams. „Kaip kontrolieriai elgiasi su jaunaisiais taisyklių pažeidėjais?“, klausė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, inicijavę susitikimą su darbuotojais, atsakingais už viešojo transporto keleivių kontrolės priežiūrą.

„Transporto kontrolierių prašymas pateikti vienkartinį ar elektronį bilietą dažnai net ir suaugusiam sukelia šiokį tokį nerimą, galvojant: „ar bilietas dar tebegalioja?“, „ar nepalikau namie pažymėjimo?“ ir t.t. Viešuoju transportu keliaujančiam vaikui šis nerimas gali būti dvigubai stipresnis, ypač, jeigu bilietėlio jis išties neturi. Kas jo laukia tokiais atvejais?“, – svarstė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Bendrovės „Kauno autobusai“ keleivių kontrolės organizavimo vyresnioji vadybininkė Jolita Tarandienė nuramino vaiko teisių apsaugos specialistus patikindama, jog transporto kontrolieriai ne tik su vaikais, bet ir suaugusiaisiais, įvairių pažeidimų metu stengiasi bendrauti mandagiai ir pagarbiai. Jos teigimu, atsižvelgiant į keleivių amžių, pažeidimai yra fiksuojami dvejopai.

 „Vaikai iki 16 metų nėra laipinami iš autobuso ar troleibuso, jie gauna tik žodinį įspėjimą dėl taisyklių pažeidimo. Vyresniesiems yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Policija kviečiama tik išimtiniais atvejais – atsisakius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą“, – paaiškino J. Tarandienė.

Už kelionę be bilieto – mažųjų ašaros ir vyresniųjų pyktis

Pasak J. Tarandienės, pasitaiko nepilnamečių, kurie gauna įspėjimus ar baudas dėl piktybiškai pažeidinėjamų viešojo transporto taisyklių, bet dauguma jų nusižengia per neapdairumą. J. Tarandienės teigimu, siekiant išvengti stresinių situacijų, dažnai vaikams, neturintiems kelionės bilieto, kontrolieriai pasiūlo jį įsigyti tiesiog patikros metu iš vairuotojo.

Susitikime dalyvavęs bendrovės „Kauno autobusai“ administracijos ir personalo departamento vadovas Mindaugas Klimašauskas teigė, jog jautriausiai į nusižengimus viešajame transporte reaguoja pradinių klasių moksleiviai, kurie, sužinoję apie savo „zuikio“ kelionę, neretai net pravirksta. M. Klimašauskas prasitarė, kad transporto kontrolieriai itin supratingai vertina tokias mažųjų keliones, tad dažnai apie jų važiavimą „zuikiu“ net ir nutylima.

Tiesa, M. Klimašausko teigimu, ne visi viešojo transporto keleiviai į vaikų klaidas linkę pažvelgti geranoriškai. Anot jo, pasitaiko besiskundžiančių vyresnių žmonių, kurie piktinasi, jog vaikai yra nebaudžiami.

Apie vaikų pažeidimus bus siekiama nedelsiant informuoti tėvus

Nors keleivių priežiūrą vykdantys atstovai patikino, jog administracinio nusižengimo protokolai yra taikomi tik vyresnių vaikų drausminimui, vaiko teisių apsaugos specialistams buvo svarbu sužinoti, ar apie nemalonias situacijas, kuriose atsiduria nepilnamečiai, yra pranešama jų tėvamas.

„Tėvų pareiga yra rūpintis vaikų gerove ir saugumu, tad mums svarbu, kad vaikai, nutikus nelaimei, ar patyrę stresą dėl viešojo transporto taisyklių pažeidimų, turėtų galimybę kreiptis pagalbos į savo artimiausius žmones. Tėvai turi žinoti reikšmingą informaciją, susijusią su jų vaikais“, – kalbėjo A. Vežbavičiūtė.

Išsiaiškinus, jog vaikai ne visuomet minėtais atvejais skuba susisiekti su savo tėvais ar globėjais, abipusiai pritarta sūlymui administracinio nusižengimo protokolą papildyti sąlyga – galimybe patiems nepilnamečiams įvykio vietoje paskambinti savo tėvams, arba leisti visą situaciją telefonu apie įvykį nepilnamečio tėvams pranešti viešojo transporto kontrolieriams. Toks pokytis, tikimasi, jog ne tik apsaugotų vaikus nuo galimo streso ir neigiamų emocijų, bet ir leistų jaustis ramiau patiems kontrolieriams, dėl kurių veiksmų neretai susilaukiama dviprasmiškų visuomenės reakcijų.

Kaune viešojo transporto keleivių kontrolės priežiūrą užtikrinančios saugos tarnybos „Dorsimus“ Kauno padalinio vadovas Algis Navickas priminė, jog viešojo transporto kontrolierius pagarbiai ir taikiai su keleiviais įpareigoja elgtis ne tik darbo etika, bet ir jų aprangose įmontuotos vaizdo kameros, kurių įrašai, įvykus konfliktinėms situacijoms, yra peržiūrimi.

 

 

Tarpinstitucinis pasitarimas Ignalinoje: paslaugos turi būti teikiamos arčiau šeimos gyvenamosios vietos

Ignalinos rajone vaikų gerovės srityje dirbančių įstaigų tarpinstituciniame pasitarime Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai išsakė pastebėjimus, kad nors savivaldybės teikiamų paslaugų šeimoms ir jų vaikams sąrašas gan ilgas, ne visos jos šeimoms realiai pasiekiamos.

„Deja, paslaugos yra nutolusios nuo šeimų gyvenamosios vietos, o pavežėjimo paslauga – neužtikrinama. Pavyzdžiui, šeimos krizių centras nuo Ignalinos rajono centro nutolęs daugiau nei dvidešimt kilometrų, todėl nuo 2020 m., nustačius vaiko apsaugos poreikį bei siūlant šeimai su vaiku apsigyventi krizių centre, tikėtina, kad dalis šeimų gali atsisakyti tai padaryti. Taigi, net paslaugų buvimas neužtikrina galimybės šeimai realiai pasinaudoti paslauga“, – akcentavo Irena Gaigalienė, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Utenos apskrities VTAS vedėja pridūrė, kad galima pasidžiaugti, jog Ignalinoje nenutrūkstamai teikiama vaikų psichiatro paslauga, ko nėra didžiojoje dalyje kitų Utenos apskrities savivaldybių.

Deja, Utenos apskrities mastu vienintelėje Ignalinoje kol kas nėra teikiama mediacijos paslauga asmenims. „Suaugusiųjų nesusikalbėjimas, bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, tėvų barniai neigiamai paveikia ir šeimoje augančius vaikus. Toks žalingas tėvų ir kitų vaikų įstatyminių atstovų elgesys gali sukelti net ir vaiko teisių pažeidimus. O neteisminė mediacija tėvams gali padėti susitarti ir rasti geriausią sprendimą vaiko atžvilgiu, o jeigu jos procesas sėkmingas – šeimos nariams nebereikia eiti į teismą“, – informavo I. Gaigalienė ir priminė, kad mediacijos paslauga gali būti teikiama ir nemokamai.

Pasitarimo metu savivaldybės atstovai pažadėjo, kad mediacijos paslauga artimiausiu metu savivaldybėje bus teikiama.

Pasitarime dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė, policijos, globos centro atstovai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, kompleksines paslaugas šeimai teikiančios įstaigos atstovai ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.

Dirbantieji vaiko gerovės srityje: „Labai svarbu, kad tėvai bendradarbiautų su mokykla, o mokykla su kitomis institucijomis“

„Siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą sprendžiant vaikui kylančias problemas, labai svarbu, kad tėvai bendradarbiautų su mokykla, o mokykla su kitomis institucijomis“, tokią išvadą diskusijų metu priėjo į Klaipėdos miesto švietimo skyriaus administraciją susirinkęs gausus būrys įvairių institucijų atstovų, dirbančių vaiko gerovės srityje. Aptarti klausimų, kylančių bendradarbiaujant tiek su vaikais, tiek su jų tėvais socialinių pedagogų iniciatyva buvo pakviesti ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

„Gavę pranešimą apie vaiko mokyklos nelankymą, vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus specialistai visais atvejais reaguoja ir kreipiasi į tėvus bei švietimo įstaigą siekdami išsiaiškinti situaciją. Specialistai vaiko situaciją vertina visapusiškai ir nustato, ar nebuvo pažeidžiamos vaiko teisės. Šiuo metu Lietuvoje mokslas privalomas iki 16 metų. Jei vyresnis nei 16 m. vaikas nelanko mokyklos, reikėtų atsižvelgti į vaiko poreikius, jo brandą, galbūt jį derėtų ruošti kitam gyvenimo etapui ir leisti mokytis, pavyzdžiui, profesinėje mokykloje arba registruotis Užimtumo tarnyboje“, – teigė Rima Butkienė, atliekanti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos funkcijas.

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, ugdymo įstaiga pirmoji ir įvertina, ar pamokų nelankymas yra sietinas su galimai pažeidžiamomis vaiko teisėmis, o priėmusi teigiamą sprendimą, įstaiga privalo pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui. 

Susitikimo metu socialiniai pedagogai domėjosi, ar vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai gali be tėvų žinios „apklausti“ nepilnametį. R. Butkienė nurodė, kad darbuotojai apklausų nevykdo, tačiau išklauso vaiko nuomonę. Vadovaujantis anksčiau minėto įstatymo 36 str., valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą. Esant poreikiu, specialistai taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą.

„Kuo anksčiau įžvelgti ir užkirsti kelią galimiems vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams įmanoma tik institucijoms susitelkus, nuosekliai bendradarbiaujant“ , – susitikimo pabaigoje sakė R. Butkienė.

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 86 Sekantis
X