Naujienos

Savo priklausomybių nepripažįstančių tėvų „nuopelnas“ – kasdien į „karą“ einantys vaikai

„Tai ką išgyvena vaikas, augdamas šeimoje, kurioje vienas ar abu tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, galima prilyginti potrauminio streso sutrikimui, kuris išsivysto žmonėms, dalyvavusiems karo veiksmuose ar išgyvenusiems stichines nelaimes“, – tvirtino Romalda Stasionienė, Alytaus apskrities vaiko teisių skyriaus (toliau – VTAS)  mobiliosios komandos vyriausioji specialistė (psichologė).

Alytuje įvyko Alytaus priklausomybių konsultacinio punkto veiklos rezultatų pristatymas. „Šiandienos susitikimą galime pavadinti apskritojo stalo diskusija. Mes kalbėjomės ne tik apie Priklausomybių ligų specialistų asociacijos darbus, priklausomybės alkoholiui žalą, bet diskutavome ir apie Alytuje veikiantį Priklausomybių konsultacinį punktą, ir jo naudą alytiškiams“, – susitikimo įspūdžiais dalijosi Virginijus Tamulionis, Alytaus apskrities VTAS mobiliosios komandos vyriausiasis specialistas (priklausomybių specialistas) ir susitikimo organizatorius.

Susitikime dalyvavo ir Priklausomybių ligų specialistų asociacijos (toliau - asociacija) pirmininkas Gytis Jurevičius ir pirmininko pavaduotojas Deividas Smailys. Į diskusiją su asociacijos atstovais atvyko Vaiko teisių skyriaus, policijos, Bendruomenės namų, Socialinių paslaugų centro, SOS vaikų kaimai Lietuvoje, Psichologinės pedagoginės tarnybos, Psichikos sveikatos centro, Visuomenės sveikatos biuro, Pusiaukelės namų atstovai.

Pasak D. Smailio informacija apie priklausomybes, jų padarinius aktuali ne tik organizacijoms, dirbančioms su socialiai pažeidžiamais žmonėmis, bet ir kiekvienam mūsų. Atlikus tyrimus išaiškėjo, kad net 49 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų rizikingai vartoja alkoholinius gėrimus. Tai nereiškia, kad jie turi priklausomybę, bet riba, skirianti nuo jos, labai maža ir šie skaičiai verčia susimąstyti. 

Alytaus apskrities VTAS specialistai įsitikinę, kad pirmas žingsnis kovoje su krize suvokimas – kuo ilgiau šeima neigs priklausomybę, tuo gilesnes traumas patirs vaikai.

V. Tamulionio nuomone, darbas su šeimomis, išgyvenančiomis krizes – didelis iššūkis. Juk svarbiausia, kad šeima įveiktų sunkumus, o vaikai vėl jaustųsi saugūs savo namuose, su savo tėvais. „Nemenka dalimi jaučiuosi už tai atsakingas, nes privalau priklausomybę turinčius šeimos narius nukreipti tinkama linkme“, – kalbėjo V. Tamulionis, po darbo valandų Alytaus apskrities VTAS, besidarbuojantis Alytaus priklausomybių konsultaciniame punkte. 

Dažnai į šį punktą kreipiasi būtent tos šeimos, su kuriomis VTAS Mobiliosios komandos specialistai susiduria kasdienėje savo veikloje. „Pamatęs tuos žmones atėjusius į Priklausomybių konsultacinį punktą, lengviau atsidūstu – reiškia mano darbas nenuėjo veltui, jie motyvuoti ir pasirengę keistis“, – pasidžiaugė V. Tamulionis.

Jaunųjų teisininkų kvietimu Seime faktais griauti mitai apie „vaikų grobimus“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė Seime vykusioje diskusijoje: „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“ pabrėžė, kad kai kurie atskirų organizacijų nariai kuria mitus apie naująją vaikų apsaugos sistemą, tačiau jie visi sudūžta į faktus. Skaidres galite rasti čia

„Vaikų teisių gynėjų tikslas yra saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mūsų tikslas nėra bausti tėvus, mūsų tikslas – saugoti vaikus. Mūsų misija – ginti, gelbėti, gerbti, girdėti, globoti kiekvieną vaiką“, – konferencijos pradžioje sakė A. Jakavonienė.

Kaip pagrindinius pertvarkos tikslus A. Jakavonienė išskyrė ankstyvą atpažinimą šeimų, auginančių vaikus, kurios galimai patiria smurtą ar kitus socialinės rizikos veiksnius. Anot jos, šiame kontekste labai svarbus nepakantumo vaiko teisių pažeidimams visuomenėje ugdymas, visuomenės įtraukimo į šeimų, patiriančių socialinę riziką, atpažinimo didinimas bei pareigos informuoti apie galimus vaiko teisių pažeidimus įtvirtinimas įstatyme.

Tarnybos direktorė A. Jakavonienė pažymėjo, kad vaiko teisių ir interesų apsaugos stiprinimas užtikrinamas keliomis pagrindinėmis priemonėmis: vaiko teisių apsaugos užtikrinimas 24/7, valstybės vaiko teisių apsaugos funkcijos delegavimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, vienodo vaiko teisių apsaugos standarto užtikrinimas visoje LR teritorijoje bei vaiko teisių apsaugos sistemos skaidrumo užtikrinimas.

„Gavę informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko gyvenamojoje ar kitoje neutralioje aplinkoje, kurioje tuo metu yra vaikas, vaiko teisių apsaugos specialistai apsilanko itin skubiai: smurto atveju – tą pačią dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas (gavus pranešimą iš policijos – per 1 valandą), kitais atvejais – per 3 darbo dienas“, – sakė A. Jakavonienė.

Per 7 mėnesius (nuo 2018 m. liepos 1 dienos) gauta apie 10 tūkst. pranešimų dėl beveik 14 tūkst. vaikų, kai galimai buvo pažeistos vaiko teisės. Beveik 70 proc. tokių pranešimų gaunama iš policijos, rečiausiai pranešimai gaunami iš mokytojų ir medikų.

Daugiau statistikos rasite čia.

Renginio metu auditorija supažindinta su vaikų teisių apsaugos teisine aplinka, prelegentai pateikė savo požiūrį į atskirus politikų siūlymus, diskutavo dėl  Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų kompetencijas ir kvalifikaciją.

Jeigu užteko meilės vienam vaikui, užteks ir dar keturiems

Nuolatinė vaiko globa – atsakingas žingsnis, kurį pasiryžta žengti tikrai ne kiekviena šeima. Nuo pat pirmos minutės, nusprendus suteikti likimo nuskriaustam vaikui saugų prieglobstį, namų šilumą ir dalį savo širdies, reikia paaukoti ir daug kantrybės, norint, jog globojamas vaikas jaustųsi esąs savas ir pilnavertis šeimos narys. O jeigu meilės, kuri dažniausiai skiriama vienam globojamam vaikui, prireiktų iškart keturiems? „Iš pradžių laikinai globojome du vaikus, po to galvojome, jog laikinai priimsime dar du jų brolius, bet ilgainiui pripratome prie jų visų ir nebegalėjome išsiskirti, nes tapome viena šeima“ – pripažino kaunietė Lina, kartu su vyru Rimantu nusprendę nuolatinai globoti keturis, našlaičiais likusius, vienos šeimos vaikus – tris brolius ir sesutę.

(Visų šiame straipsnyje minimų asmenų vardai pakeisti, siekiant apsaugoti jų privatumą ir vengiant, kad situacijos būtų atpažintos).

Laikinoji vaikų globa tapo nuolatine

Ugnė ir Matas gyveno laikinojoje globoje jau apie metus, kai šeimą papildė dar du jų broliai – Lukas ir Aurimas. Visi keturi vaikai yra tikri broliai ir sesuo, kurie, dar būdami mažamečiai, neteko savo biologinių tėvų. Vaikų globėjais tapę Lina ir Rimantas tikina, jog iš pradžių neketino tapti daugiavaike šeima, nes vaikais rūpinosi tik laikinai, tačiau ilgainiui, susipažinus su visais vaikais ir iškart juos pamilus, ryžosi tapti jų nuolatiniais globėjais.

„Tarp mūsų stiprus ryšys užsimezgė nuo pat pirmų dienų, kai tik susipažinome. Kiekvieną dieną norėjosi juos visus apkabinti, pabučiuoti, apsaugoti. Juk tie vaikai jau buvo nuskriausti likimo, negalėjome jų nuskriausti dar kartą. O ir mergaitė, augusi su mumis jau kurį laiką, pasakė, kad be brolių niekur neisiu“, jaudinančią savo šeimos istoriją, pasiryžus globoti keturis vaikus, papasakojo globėja.

 

Vaikų talentai džiugina globėjus

Abu sutuoktiniai užaugino pilnametį sūnų, kuris sėkmingai sukūrė savo šeimą ir tėvų namus paliko jau prieš kelerius metus. Linos teigimu, šeimoje atsiradus keturiems vaikams, namai vėl atgijo juose pilna šurmulio, juoko, gyvybės.

„Vaikai yra labai judrūs, energingi, jų visur pilna. Stengiamės, kad jie savo energiją tinkamai išnaudotų, todėl visi trys berniukai lanko dziudo užsiėmimus, o pastebėję, kad mergaitė yra muzikali, paskatinome ją lankyti muzikos mokyklą ir mokytis chorinio dainavimo“, vaikų gebėjimais ir talentais pasidžiaugė moteris.

Anot globėjos, pasididžiavimą kelia ir vaikų noras mokytis. Lina teigė, jog Ugnės mokslo rezultatai puikūs, todėl ji – viena iš klasės pirmūnų. Berniukai taip pat stengiasi mokytis pavyzdingai, neatsilikti nuo sesers. Vaikai laikosi drausmės ir namuose – padeda globėjams atlikti buities darbus, kartu gamina maistą.

„Geri, protingi vaikai. Esame labai laimingi, kad jie su mumis", – pripažino Lina.

 

Specialistai šeimą mini geriausiais žodžiais

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas Valdemaras Ivankevičius, kreipęsis į teismą dėl nuolatinės globos paskyrimo vaikams, teigė, jog itin stiprus ryšys tarp globėjų ir jų globotinių buvo akivaizdus dar iki teismo dienos.

„Mačiau, jog vaikai labai myli Liną ir Rimantą, nesitraukia nuo jų nė per žingsnio, stovi apglėbę vieni kitus. Esu įsitikinęs, jog tokios šeimos, kurioje dabar gyvena vaikai, norėtų kiekvienas, – teigė teisininkas V. Ivankevičius.

Pasak jo, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai paragino sutuoktinius baigti globėjų ir įtėvių kursus bei tapti nuolatiniais vaikų globėjais, nes nesinorėjo, jog broliams ir seseriai tektų išsiskirti, gyventi skirtingose šeimose.

Sutuoktinių tinkamumą tapti nuolatiniais globėjais įvertino ir Kauno miesto Vaikų gerovės centro „Pastogė“ globos ir įvaikinimo tarnybos socialinė darbuotoja Virginija Virbalienė. Anot jos, tai ypatingi žmonės, kurie galėtų tapti pavydžiu kitoms Lietuvos šeimoms.

„Tai išties retas atvejis mūsų darbo praktikoje ir jaudinantis iki pat širdies gelmių. Mums ši šeima ir jos poelgis nuolatinai globoti visus keturis vienos šeimos vaikus kelia ypatingą pagarbą ir pasididžiavimą“, – patikino socialinė darbuotoja V. Virbalienė.

 

Šeimos išgyvenančios sunkumus naudojasi suteiktomis galimybėmis

Sausio mėnesį Lietuvoje aukščiausias grėsmės lygis vaikui buvo nustatytas tik 103 atvejais. Iš jų laikinoji globa patvirtinta 87 atvejais. Taip pat vien per sausį 71 kartą (o per 7 mėnesius - 300 kartų) atvejo vadybos posėdžiuose buvo konstatuota, kad tėvai sprendžia problemas ir vaikai buvo sugrąžinti į biologinės šeimos aplinką. Visus naujausius Tarnybos statistinius duomenis galite rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/lt/veikla/statistika/

Primename, jog aukščiausias grėsmės vaikui lygio nustatymas ir jo paėmimas iš tėvų ar atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė apsaugos priemonė, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikai iš tėvų paimami tik išskirtiniais atvejais. Jeigu šeima turi sunkumų, vaiko teisių specialistai pirmiausia išsiaiškina situaciją ir siūlo pagalbą šeimai, šią įgyvendina savivaldybėje dirbantys atvejo vadybininkai.

Nustačius nesaugią aplinką vaikui, visada prašoma, kad vaiką laikinai globotų artimieji giminaičiai, giminaičiai ar asmenys su vaiku susieti emociniais ryšiais. Tik tais atvejais, kai nėra giminaičių ar asmenų, su vaiku susietų emociniais ryšiais, laikinoji globa gali būti nustatoma globos centre, perduodant vaikus prižiūrėti budintiems globėjams, teikiantiems profesionalias paslaugas arba šeimynoje.

Vaikai yra visuomenės dalis, kuri savarankiškai negali spręsti iškilusių problemų, nes jiems trūksta žinių, gebėjimų ar galimybių, suaugusieji gali piktnaudžiauti savo galia. Todėl buvo nuspręsta, kad reikia įstatymo ginančio vaikų teises ir 1996 metų kovo 14 d. Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Įstatymas nustatė pagrindines vaiko teises bei laisves, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybes už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas.

Kaip rodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys, nuo Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos pradžios 2018 m. liepos 1 d. sumažėjo atvejų, kada vaikams buvo nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, t.y. kai buvo iškilęs pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat padaugėjo atvejų, kada tėvams bendradarbiaujant su Tarnyba ir pakeitus savo elgesį vaikai perkelti dėl kilusio pavojaus jų saugumui sugrįžo į šeimas.

Beveik trečdalis vaikų po intensyvaus mobiliosios komandos darbo grįžta į šeimas

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius per pusmetį dėl 1308 vaikų gavo pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Per tą patį laikotarpį apie 10 proc. vaikų nustatytas antrasis grėsmės lygis (nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei). Beveik trečdalis iš tėvų paimtų vaikų per itin trumpą laiką (2-14 dienų) po intensyvaus mobiliosios komandos darbo grįžo į savo biologinę šeimą.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki metų pabaigos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai inicijavo pagalbą beveik 500 šeimų, kurioms kompleksinę pagalbą teikė atvejo vadybininkai, dirbantys savivaldybėje. Praktika rodo, kad tik vykstant glaudžiam vaiko tėvų ir vaiko teisių apsaugos bei pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimui pasiekiamas pagrindinis tikslas – kad vaikas augtų šeimoje.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai nori, kad vaikai augtų šeimoje, saugioje aplinkoje, apsupti tėvų meilės, šilumos bei rūpesčio. Prieš vaikui grįžtant į šeimą atvejo vadybos posėdžio metu yra vertinami pokyčiai šeimoje, t. y. rizikos (ar jei išliko, ar yra naujų) bei apsaugos (tai, kas padeda ar padėtų minimalizuoti atitinkamą rizikos veiksnį) veiksniai, specialistų, teikusių pagalbą šeimai informacija“, – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Sandra Vrublevskienė.

Jos  teigimu, glaudus  bendradarbiavimas su socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojais vyksta tam, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir geriausi interesai, kad būtų pasirūpinta šeimos socialine ir psichologine gerove.

„Vaikas, sugrįžęs į biologinę šeimą, nėra paliekamas likimo valiai – kurį laiką vaiko teisių apsaugos specialistai ir toliau palaiko glaudų kontaktą su socialiniais darbuotojais, siekdami, kad didelis dėmesys būtų skiriamas rūpinimuisi šeimos psichologine ir socialine gerove“, – teigia Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Rima Butkienė.

Atvejo vadybos posėdžių metu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistai su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku, šeima, specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais, sveikatos priežiūros ir kt.) aptaria atvejo vadybos planą, jo tikslus, uždavinius, pasiektus rezultatus. Atvejo vadybos posėdžiuose ne kartą konstatuota, kad atvejo vadybos efektyvumas nukenčia tuomet, kai šeimai stinga motyvacijos keisti gyvenimo būdą, elgesį arba tais atvejais, kai reikalingos išskirtinės paslaugos. S. Vrublevskienės nuomone, tokiais atvejais tikslingai į atvejo vadybos procesą įtraukiamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, nes būtent šis specialistas turi galimybę inicijuoti bei ieškoti paslaugų ir kitose savivaldybėse.

„Esu įsitikinusi, kad glaudus vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimas su paslaugas teikiančiais ir jas organizuojančiais, koordinuojančiais partneriais, leidžia parinkti kiekvienai šeimai tinkamiausias pagalbos priemones. Kartu tai užtikrina kokybišką darbą, kuriantį vaiko ir šeimos pasitikėjimą vaiko teisių apsaugos ir pagalbą teikiančiais specialistais“, – teigė S. Vrublevskienė.

Primename, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, teisinė vaiko teisių apsauga priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išliko savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus.

 

Ministras L. Kukuraitis: pasiekėme kompromisą dėl vaikų apsaugos

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui, kuris vaiko paėmimą iš tėvų numato tik kraštutiniu atveju ir kuriame atsižvelgiama į daugelio šeimų organizacijų išsakytus prašymus aiškiai apibrėžti, kada vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos, patikslinti, kas yra psichologinis smurtas ir nepriežiūra.

„Šiuo įstatymu mes aiškiai įtvirtiname esminį principą – vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius. Taip pat numatome „pagalvę“ šeimoms, kuriose vaikui kilo pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, bet šeima nori ir turi jėgų keistis: tokiais atvejais pasitelksime giminaičių ar kitų artimų asmenų pagalbą užtikrinant vaiko saugumą, blogiausiu atveju vaikas su tėvais ar vienu iš tėvų galės būti apgyvendinamas krizių centre, kur galima užtikrinti, kad nebus smurto“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pritarimas po svarstymo reiškia, kad Seimas dėl šio projekto balsuos dar vieną kartą – pavasario sesijoje. Teisės akto pakeitimai įsigalios, jeigu bus priimti Seime ir jeigu juos pasirašys prezidentė.

„Noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, visoms organizacijoms, kurios nebuvo abejingos, teikė savo pasiūlymus, kaip pataisyti įstatymą. Kiekviena kritika yra naudinga, jeigu tik mokame ja pasinaudoti. Manau, kad jungtinis įstatymas, kuriame sugulė kompromisiniai pasiūlymai yra geras, o toliau mūsų visų ir vėl lauks sunkus darbas – užtikrinti gerą ir šeimoms draugišką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų darbą ir įtvirtinti visų mūsų gebėjimą nenaudoti smurto ar fizinių bausmių prieš vaikus“, - sako ministras L. Kukuraitis.

Laikinasis svečiavimasis – būdas padėti vaikui augti

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Vilkaviškio rajone specialistų susitikimo su Vilkaviškio rajono Švietimo pagalbos tarnybos, vykdančios Globos centro funkcijas metu išgryninta problema – vaikų, gyvenančių globos  įstaigose, laikinasis svečiavimasis nėra toks dažnas, kaip norėtųsi.

Vilkaviškio rajono VTAS darbuotojai organizavo susitikimą su Vilkaviškio rajono Švietimo pagalbos tarnybos, vykdančios Globos centro funkcijas specialistais, kad aptarti globos proceso organizavimą, užtikrinant vaikų bendravimą su giminaičiais ir kitais su jais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis.

Net ir tais atvejais, kai tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių negali patys auginti vaiko, o vaikui nustatyta globa, labai svarbu, kad nebūtų nutraukti artimųjų ir vaikų santykiai. Palaikyti ryšius su šeima ir žmonėmis, su kuriais yra emocinis ryšys būtina. „Tik palaikydamas santykius su artimaisiais vaikas suvoks savo identitetą, išsiugdys savivertę. Vaiko svečiavimasis šeimoje padeda formuotis suvokimui apie šeiminius ryšius ir jų modelį, kas neabejotinai pasitarnaus jam ateityje“, – savo nuomone dalijosi Dovilė Burbaitė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Vienas iš būdų, užtikrinančių vaiko ryšių su artimaisiais palaikymą – laikinas svečiavimasis. Kas tai yra? Tai – galimybė vaikui, augančiam globos namuose, susitikti su giminaičiais praleisti kartu laiką: per atostogas, šventes, savaitgaliais.

Tačiau akivaizdu, kad šia galimybę naudojamasi retai. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone 2018 metais iš 48 vaikų, gyvenančių globos institucijose, tik 15 jų vyko svečiuotis (7 vaikai brolio ar sesers, 4 – kitų giminaičių bei 4 kitų asmenų –  ne giminaičių) šeimose.

Svarbu paminėti, kad laikinasis svečiavimasis organizuojamas asmens, norinčio su vaiku praleisti laiką, ir paties nepilnamečio bei globos institucijos susitarimo pagrindu. Svarbiausia išklausyti vaiko nuomonę ir norus.

„Norėtųsi, kad institucijose globojami vaikai kuo dažniau lankytųsi pas artimuosius. Viliuosi, kad taip ir bus ateityje“, – kalbėjo Rasa Blažaitienė, Marijampolės apskrities VTAS Vilkaviškio rajone patarėja.

Informacijos dėl svečiavimosi tvarkos ir procedūrų galite  rasti čia: http://www.pertvarka.lt/globa/vaiko-sveciavimasis/ 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę - Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

 

 

 

Daugiau paslaugų globėjams – kokybiškenė pagalba vaikams

Institucijos, kurios rūpinasi vaikų gerove, turi bendrą tikslą – užtikrinti kiekvienam vaikui galimybę saugiai augti savo biologinėje šeimoje. Deja, ne visi tėvai geba pasirūpinti tinkama savo atžalų priežiūra, suteikti jiems geriausias sąlygas augti šeimoje nepatiriant smurto, alkoholizmo ir kitų neigiamų veiksnių. Krizinėse situacijose atsidūrusių šeimų vaikais dažnai tenka pasirūpinti įstaigoms, suteikiančioms laikiną prieglobstį globėjų šeimose. Aptarti aktualius laikinosios globos klausimus Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pakvietė Kauno miesto vaikų gerovės centro „Pastogė“  (toliau – VGC „Pastogė“ ) atstoves.

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. patarėja Diana Raimonda Barauskienė susitikime akcentavo pagalbą vaikui ir šeimai. „Sunkumus patiriančioms šeimoms turi būtų suteiktos kvalifikuotų specialistų paslaugos, tačiau svarbu tinkamai pasirūpinti ir globoje atsidūrusių vaikų savijauta, padėti globėjams kokybiškai vykdyti savo atsakingą veiklą“, - dėstė D. R. Barauskienė.

VGC „Pastogė“ globos ir įvaikinimo tarnybos socialinės darbuotojos patikino, jog yra rengiamas projektas, kurio dėka vaikus globojančios šeimos gaus platesnį spektrą reikiamų paslaugų: psichologų konsultacijų, socialinių darbuotojų pagalbą ir kt.

Susitikime buvo įžvelgta ir problemų. Minėta, jog itin jaučiamas trūkumas globėjų, galinčių suteikti globą neigaliesiems, paaugliams ir delinkventinio elgesio vaikams. Specialistai išsakė viltis, kad didesnis dėmesys šeimoms, globojančioms vaikus, ir efektyvesnis paslaugų teikimas, tikėtina, jog pritrauks daugiau asmenų, norinčių ir galinčių pasirūpinti vaikų gerove.

„Džiaugiuosi, jog turime tokį centrą, kuris suteikia realią pagalbą tiek vaikams, tiek nelaimėn patekusiems jų tėvams. Nors visi atliekame skirtingas funkcijas, bet tik susitelkę bendram darbui ir dalindamiesi savo patirtimi, galime pasiekti geriausių veiklos rezultatų“, - apibendrino D. R. Barauskienė.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ misija - suteikti apleistam, skriaudžiamam vaikui laikiną prieglobstį globėjų šeimoje, padėti biologinei vaiko šeimai išspręsti problemas, kad vaikas galėtų grįžti atgal į namus, arba surasti jam naują šeimą. Šiuo metu centre laikinai gyvena devyni vaikai.

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 55 Sekantis
X