Dažniausiai sutinkami mitai apie įvaikinimą ir kaip yra iš tiesų

Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Dalinamės dažniausiai girdimais mitais apie įvaikinimą ir pateikiame informaciją, kaip yra iš tikrųjų.

MITAS: vaikai įvaikinami neatsižvelgiant į jų nuomonę

Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja vaiko interesams.

Kiekvieno įvaikinamo vaiko atveju, šios Civilinio Kodekso nuostatos yra laikomasi.

Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Globos namuose dirbantys psichologai, socialiniai darbuotojai ar globos namų darbuotojai, turintys artimą ryšį su vaiku, atsižvelgdami į vaiko amžių ir brandą, išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės augti įtėvių ar globėjų šeimoje, pasitikslinami vaiko lūkesčiai galimai šeimai, jų gyvenimo būdui. 

Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje. Tik esant teigiamai vaiko nuomonei dėl įvaikinimo, pradedama organizuoti ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra bei ieškoma užsienio piliečių šeima, galinti geriausiai užtikrinti galimo įvaikinti vaiko interesus.

MITAS: įvaikinimo procese nevertinama vaiko globėjo (rūpintojo) ir kitų vaiko giminaičių nuomonė

Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad būtinas vaiko įstatyminio atstovo (tėvų, kai jiems teismas nėra neterminuotai apribojęs tėvų valdžios, globėjo ar (rūpintojo) rašytinis sutikimas dėl vaiko įvaikinimo, kuris privalo būti patvirtintas teismo.

Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas. Pirmiausiai vaikai, įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti. Pažymėtina, kad didelė grupė vaikų (3 broliai/seserys ar daugiau) gali būti siūloma globoti (rūpinti) arba įvaikinti skirtingoms šeimoms, jei jos sutinka palaikyti ryšį ir užtikrinti bendravimą tarpusavyje, užtikrinant tiek vaikų teisę gyventi šeimoje, tiek išlaikyti brolių/seserų tarpusavio ryšius.

MITAS: įvaikinti gali užsienio piliečiai savarankiškai kreipęsi į Tarnybą

Tarnyba, vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą, kiekvienu įvaikinimo atveju bendradarbiauja išimtinai tik su akredituotų užsienio organizacijų, kurioms suteiktas įgaliojimas veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, atstovais arba užsienio šalių centrinėmis institucijomis, kurių nacionalinė teisė leidžia vykdyti tarptautinį įvaikinimą bendradarbiaujant centrinėms įvaikinimo institucijoms.

Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Pastebėtina, kad tokia šeima turi atitikti savo valstybės, kurioje gyvena, reikalavimus dėl galimybės įvaikinti, taip pat ir Lietuvos Respublikos.

Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje. Naujos užsienio organizacijos neakredituojamos vykdyti tarptautinį įvaikinimą nuo 2006 m.

MITAS: įvaikinimo pirmenybė teikiama užsienio, o ne Lietuvos piliečiams

Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos. Tokiems asmenims neatsiradus arba nesutikus vaiko globoti ar įvaikinti, ieškoma giminystės ryšiais su vaiku nesusijusių asmenų šeima, kuri galėtų vaiką globoti (rūpinti) ar įvaikinti. 

Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas, pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija. Taigi, tarptautinis įvaikinimas yra kraštutinė priemonė siekiant užtikrinti vaikui prigimtinę jo teisę – augti šeimoje.   

MITAS: ginami būsimų įvaikintojų, o ne vaikų interesai

Iš tiesų tėvų globos netekusio vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo organizavimas – tai siekiamybė suteikti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti šeimoje ir užtikrinti jo prigimtinę teisę, kurioje jis jaustųsi saugus, mylimas, būtų užtikrinamos vaiko teisės ir geriausi interesai. Todėl vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo organizavimas yra paremtas iškirtinai tėvų globos netekusių vaikų geriausiais interesais.

Visais atvejais, taikant įvaikinimo procesą reguliuojančias procedūras, parenkama šeima, galinti geriausiai užtikrinti tėvų globos netekusio vaiko interesus, o ne vaikas konkrečiai šeimai.

MITAS: įvaikinus vaiką užsienyje nežinomas tolesnis jo likimas

Iš tiesų akredituotos organizacijos įsipareigoja ir teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo – kas pusę metų, kitus 2 metus – kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba), kurią sudaro nustatytos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.

Tarnyba visuomet analizuoja grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, jų adaptaciją, teikiamą pagalbą ir vaiko pasiekimus.

Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos.  Didžioji užsienio piliečių šeimų dalis, kurios įvaikina vaiką iš Lietuvos, įvaikintiems vaikams atvirai kalba apie kilmės šeimą, neretu atveju palaiko tarpusavio bendravimo ryšius su įvaikinto vaiko šeima: broliais, seserimis, tetomis, dėdėmis, seneliais ar kitais giminaičiais.

Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus. Užsienio piliečių šeimos, neretu atveju, bendrauja su kitomis iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis. Tokiu būdu sudaromos galimybės įvaikintiems vaikams bendrauti tarpusavyje. Užsienio piliečių šeimos, kuriose auga įvaikinti vaikai iš Lietuvos, dažnai ir atvyksta į Lietuvą. Kelionės metu įtėvių šeimos ir vaikai aplanko vaikų globos namus, kuriuose augo vaikas, stengiasi surasti giminaičių ar kitų, vaikui svarbių asmenų iš praeities.

MITAS: įvaikinimo procedūra yra ilga ir sudėtinga 

Iš tiesų įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus.

Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros tikėtina trukmė – iki 6 mėnesių.

Trukmė didžiaja dalimi priklauso nuo to, kokie ir kiek vaikų tuo metu yra galimų įvaikinti.

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios. Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai. Didžioji dalis šeimų pageidauja įvaikinti vieną vaiką.

Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikus (nuo 7 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupes.

2018 metų duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje sąraše 77 šeimos laukia pasiūlymų įvaikinti. Iš jų net 87 proc. laukia vaiko iki 3 metų amžiaus (iš jų net trečdalis laukia vaiko iki 1 metų amžiaus).