AKTUALU

Valstybė nuo sausio 1 d. garantuos visiems tėvams nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme

Lietuvos aukščiausiasis teismas tik patvirtino Seimo pavasario sesijoje priimtas Civilinio proceso kodekso pataisas - nepriklausomai nuo pajamų, valstybė visada garantuos tėvams nemokamą advokato pagalbą.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, susiję su privalomu advokato dalyvavimu nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo, numatant pareigą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau ­– Tarnyba) inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius privalomu advokato dalyvavimu minėtos kategorijos bylose.

Tarnyba sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas bus gautas ne darbo laiku, apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalės pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.

Remiantis minėtais pakeitimais, teismui sprendžiant klausmą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo tikslingumo, vaiko atstovus pagal įstatymą visada privalės atstovauti advokatas.

 

Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus saugo ne tik dieną, bet ir naktį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau Tarnyba) teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, poilsio ir švenčių dienomis. Tarnybos teritoriniuose skyriuose nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaikų teises gina vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai. Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

„Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos viena esminių dalių yra saugoti vaikus 24 val., be poilsio dienų. Tiek ekspertai, tiek partneriai, sprendimų priėmėjai pripažįsta – sistema veikia ir vaikai sulaukia pagalbos dieną, naktį, net ir didžiausių švenčių metu. Tai ne kartą užkirto kelią pavojui vaikų sveikatai ar netgi galbūt išgelbėjo vaiko gyvybę“, - pabrėžė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kartais vaikai patys prašo būti išvežti iš namų

„Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaiko teisių apsaugą užtikriname mes, budėtojai. Informaciją gauname specialiuoju telefonu, dažniausiai, iš policijos budėtojų. Per valandą turime sureaguoti ir nuvykti į įvykio vietą. Dažniausiai pranešimai būna dėl neblaivių tėvų, kurie neprižiūri savo vaikų. Įvykio vietoje visada būna policijos pareigūnai, kurie mielai bendradarbiauja su mumis ir padeda esant agresyviai nusiteikusiems asmenims,“ – apie savo darbą pasakoja vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja Diana Žukovskaja.

 Pasak budėtojos, pirmiausia išsiaiškinamos visos įvykio aplinkybes, būtinai pasikalbama su vaikais, sužinoma, ar nereikia medicinos pagalbos. Daugeliu atvejų randami giminaičiai, kurie pasiruošę laikinai pasirūpinti vaikais ir priglausti savo namuose, jeigu toks poreikis yra. Bet pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai reikia vežti vaikus į globos ar į gydymo įstaigas, kai yra poreikis suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.

„Dar liūdniau matyti vaikus gyvenančius nepriežiūroje, visą dieną nevalgiusius, kai tėvai vaikais nesirūpina, juos skriaudžia. Mūsų darbas ir pareiga – apsaugoti visus vaikus, užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikams ir ginti jų teises,“ – sako vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja D. Žukovskaja.

Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja Vida Baranauskienė teigia, kad visada yra atsižvelgiama į vaiko balsą, jo nuomonę: „Nuvykę į iškvietimus, gautus iš policijos, stengiamės nuramint vaiką. Pasakome, kad mes atvykome jam padėti, kad nesame blogiečiai. Pastebiu, kad kuo labiau stengiesi užmegzti su vaikais kontaktą, tuo jie labiau tavimi patiki. Jeigu atsiranda giminaičiai ar kiti artimais ryšiais susiję asmenys, vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai vaikų neapgyvendina globos namuose ar pas budinčius globėjus.“

Pasak V. Baranauskienės, būna ir tokių atvejų, kada vaikai patys paprašo būti paimti iš tėvų ir apgyvendinti kitoje aplinkoje: „Dažniausiai paaugliai prašo patys būti išvežti iš namų, nes patiria psichologinį smurtą iš tėvų. Jeigu vaikas nenori apsigyventi pas giminaičius, tada vežame vaiką pas globėjus arba į globos namus. Visais atvejais mes išklausome vaikų balsą ir į vaikų nuomonę atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“

„Kartais būna, kad vaikai serga, tuomet juos vežame į sveikatos priežiūros įstaigą. Buvo atvejis, kuomet vaikas buvo išbertas, jį nuvežėme į ligoninę ir joje jis liko sveikti. Jeigu matome, kad šeimoje yra problema, jog tėvas ar sugyventinis smurtauja ne tik prieš vaiką, bet ir prieš mamą, tuomet  pasiūloma pagalba ir mamai, paprastai mama su vaiku apsigyvena moterų krizių centre,“ sako vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja V. Baranauskienė.

Kaip veikia sistema?

Vaiko teisių apsaugos specialistai – budėtojai, atvykę pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems bei geriausiems jo interesams, išklauso vaiką, gebantį reikšti savo pažiūras tiesiogiai, o jeigu to padaryti neįmanoma, per atstovą pagal įstatymą ir priima sprendimą, atsižvelgiant į vaiko norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko geriausiems interesams.

Vaikais yra visapusiškai pasirūpinama. Esant poreikiui, vaikai yra vežami į gydymo įstaigą, kur jie yra apžiūrimi gydytojo, jiems yra suteikiama visa būtina medicininė pagalba.

Primename, jog, esant poreikiui užtikrinti vaikui saugią aplinką, jis dažniausiai laikinai apgyvendinamas pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą. Tik tais atvejais, kai nerandama artimųjų, kurie galėtų priimti vaiką į šeimą, vaikai apgyvendinami globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Kokia pagalba šeimai suteikiama?

Tais atvejais, kai vaikui nustatoma reali grėsmės jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir aukščiausias grėsmės lygis, jis yra paimamas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų), yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šeimai inicijuojamas atvejo vadybininko, dirbančio savivaldybėje, paskyrimas bei pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro Tarnybos mobilioji komanda, kuri po intensyvaus darbo su šeima pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima.

Tarnybos mobilioji komanda su šeima jos gyvenamojoje vietoje atlieka intensyvų darbą, teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Atvejo vadybininkas, kuris dirba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ir nėra Tarnybos darbuotojas, koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.

Atvejo vadybos tikslas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Šeimai bendradarbiaujant su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais ir sėkmingai keičiant netinkamą elgesį, kuris pažeidė vaiko teises ir geriausius interesus, vaikai grįžta į šeimas.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo apie 1500 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) jau pasibaigė 662 vaikams.

Tėvų globos netekę vaikai sėkmingai randa kelią į šeimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką, o užsienio piliečiai įvaikino 18 be tėvų globos netekusių vaikų.

„Tereikia atlikti keletą žingsnių ir į savo šeimą galėsite priimti vaiką, kuriam suteiksite tai, ko jis galbūt niekada neturėjo - meilę, šilumą, dėmesį, saugumą, namus, į kuriuos gera grįžti ir jaustis juose laukiamu...,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 33 sutuoktinių poros ir 4 nesusituokę asmenys įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką. Iš jų 4 šeimos įvaikino po du vienos šeimos vaikus. Įvaikinta 23 mergaitės ir 18 berniukų.

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (154 sutuoktinių poros ir  11 nesusituokusių asmenų). Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 477 galimi įvaikinti vaikai.

Pasak direktorės, kiekvienais metais stebima, jog asmenų, norinčių įvaikinti vaikus skaičius išlieka stabilus. „Kasmet Lietuvos piliečiai įvaikina apie šimtą vaikų. Tai rodo, jog žmonės nėra abejingi vaikų likimams, priima juos į savo šeimas nesibaimindami nusistovėjusių stereotipų apie tai, jog įvaikinti gali ne kiekvienas, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas. Įvaikinti tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo“, -  pabrėžė A. Jakavonienė. Visą informaciją kaip įvaikinti galima rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/

15 užsienio valstybių piliečių šeimų įvaikino 18 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 6 mergaites ir 12 berniukų.

Italijos piliečiai per pirmąjį šių metų pusmetį įvaikino 10 vaikų, Kanados piliečiai - 4, JAV piliečiai - 1, Naujosios Zelandijos piliečiai - 1.

Per visus 2018 metus 90 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. Iš 103 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų buvo įvaikintos 46 mergaitės ir 57 berniukai. 2018 m. 39 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 35 berniukus ir 21 mergaitę.

2018 metais Italijos piliečiai įvaikino 34 tėvų globos netekusius vaikus, Kanados piliečiai - 8 vaikus, Švedijos piliečiai - 7, JAV - 3 vaikus.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Moteris tiesia pagalbos ranką moteriai - išdrįsk nebekentėti

Visuomenė darosi atviresnė, drąsios iniciatyvos stebina, o savanorystė iš tiesų tampa neišvengiama mūsų gyvenimo dalimi. Prieš keletą metų grupė moterų sumanė pagelbėti kitoms moterims, ši idėja išaugo iki jau šimtams kritinėje situacijoje atrama tapusios Pagalbos moterims linijos.

Šauni savanorių komanda, į susitikimą pakvietusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovus, siekė vieno konkretaus tikslo – būti tikros, kad kritiniu metu, į neviltį puolusioms savo pašnekovėms gali drąsiai pasakyti – vaiką paimti iš šeimos galima tik kraštutiniu atveju.

„Mums paskambinusios mamos pasakoja apie patiriamą smurtą ir prisipažįsta bijančios pranešti policijai, kad neprarastų vaikų. Mes turim pačios labai gerai žinoti visas VTAS darbo procedūras, kad įtikinamai nuramintume pašnekoves“, – kalbėjo savanorių koordinatorė Aušra Stankūnienė.

Savanorės pasakojo, kad nuolat susiduriančios su liudijimais apie šeimoje patiriamą smurtą iš sutuoktinio ir tai vyksta net iš šono gražiose, tvarkingai gyvenančiose šeimose.

„Išklausyti ir išgirsti, paskatinti moterį nekentėti, pasipriešinti, padėti išlikti stipria, ne tik palaikyti, bet ir duoti patarimą – labai svarbi misija,“ – kalbėjo Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė, su savanorėmis pasidalijusi visa aktualia informacija ir patarimais, skyrė laiko aptarti kaip reaguojama į gautus pranešimus ir kokia pagalba gali būti teikiama.

Norinčios prisijungti prie savanorių komandos visada laukiamos. Skambučių, deja, nemažėja. Bet vien geros valios ir motyvacijos nepakanka – savanorės atsakingai veiklai pilnai pasirengia pusės metų trukmės mokymuose.

Emocinę ir psichologinę pagalbą, nukentėjusiems nuo smurto ir patiriantiems kitus sunkumus Pagalbos moterims linija teikia numeriu 8 800 66366.

 

Vaiko teisių apsaugos atstovė: deja, dar ne visi išdrįstame pranešti apie vaiko teisių pažeidimus

Zarasuose vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Tiesdami tiltus mažinkime smurtą“, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Irena Gaigalienė skaitė pranešimą apie vaiko teisių apsaugos situaciją ir problematiką Zarasų rajone. Vaiko teisių užtikrinimas Lietuvoje – sistemos pokyčiai ir bendradarbiavimo galimybės“.

„Manome, kad vaiko teisių apsaugos srityje pasieksime geresnių rezultatų, jeigu gebėsime anksti atpažinti šeimas, auginančias vaikus, kurioms reikalinga suteikti psichologinę, socialinę, teisinę ar kitokią pagalbą ir, bendraudami su savivaldybe, ją laiku pasiūlysime“, – sakė vedėja  I. Gaigalienė.

VTAS vedėja I. Gaigalienė, kaip svarbiausias problemas Zarasų rajone, trukdančias siekti vaiko gerovės, išskyrė negebėjimą tinkamai identifikuoti vaiko teisių pažeidimą arba nenorą pranešti apie vaiko teisių pažeidimus; nepakankamą paslaugų spektrą asmenims, kuriems jos yra būtinos; pasyvų viešinimą apie paslaugas, kurios yra nemokamai teikiamos konkrečioje savivaldybėje.

Kaip svarbiausi pranešimo akcentai paminėtinas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos stiprinimas: valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos centralizavimas; vaiko teisių apsaugos užtikrinimas 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę; operatyvus reagavimas į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o tuo pačiu – ir vienodo vaiko teisių apsaugos standarto užtikrinimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Konferencijoje, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problematikos aktualumą Zarasų rajone, aptarti šioje srityje vykdomą veiklą, pasidalinti patirtimi, numatyti smurto artimoje aplinkoje mažinimo būdus, jos dalyviai skaitė pranešimus šiomis temomis: „Geroji darbo patirtis dirbant su smurtą patyrusiais“, „Kaip psichologinės konsultacijos gali prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo“, „Pagalba nukentėjusiems nuo smurto Zarasų rajone“, „Darbas su smurtu artimoje aplinkoje, apsaugos iššūkiai, statistika, problematika“ ir kt.

 

Marijampolės vaikų gynėjai diskusijai pakvietė savivaldos atstovus

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vadovai susitikę su Marijampolės miesto savivaldybės mero pavaduotoju Artūru Visockiu, Marijampolės savivaldybės Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininku Alvydu Kirkliausku ir Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajone Rainiene pristatė darbo rezultatus bei aptarė aktualius klausimus, susijusius su vaiko gerove.

„Nuo šių metų sausio 1-osios iki dabar Marijampolės savivaldybėje gauti 402 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Reaguojant į šiuos pranešimus ir siekiant įvertinti galimus rizikos veiksnius vaikų atžvilgiu, vaiko teisių specialistai susitiko su 717 vaikų, išklausė šių nepilnamečių nuomones, bendravo su vaikų įstatyminiais atstovais, vertintos vaiko socialinės aplinkos sąlygas“, - apie darbo rezultatus kalbėjo V. Zabilevičius.

Vaiko teisių gynėjų teigimu, per aptariamą laikotarpį 269 nepilnamečių atžvilgiu buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Jų šeimoms inicijuotas atvejo vadybos procesas, teikiama pagalba. 16 vaikų nustatyta globa. Na, o tie vaikai, kuriems nustatyta laikinoji globa, dažniausiai apgyvendinami giminaičių arba laikinųjų globėjų šeimose.

D. Burbaitė pažymėjo, kad Marijampolės miesto vaiko teisių specialistų veiksmai dėl vaikų paėmimo iš jų įstatyminių atstovų, teismo buvo pripažinti pagrįstais ir išduoti teismo leidimai. „Džiugu, kad vaiko teisių specialistų veiksmų teisėtumą, savalaikiškumą ir jų kokybę atstovaujant ir ginant vaikų interesus 2019 metais patvirtino ir Lietuvos Respublikos kontrolieriaus įstaiga, kuri vertina specialistų veiksmų atitiktį teisės aktams“, - kalbėjo D. Burbaitė.

Susitikimo metu VTAS specialistai informavo, kad vaikai, kuriems nustatyta laikinoji, nuolatinė ir globa tėvų prašymu, buvo aplankyti pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus – 100 proc.

Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja pristatė asmenų, norinčių tapti vaikų globėjais statistiką. Norinčių tapti globėjais skaičius didėja. Šie asmenys lanko globėjams skirtus mokymus, siekia priimti tėvų globos netekusius vaikus į savo šeimas.

Pasidžiaugta, kad daugėjant asmenų, pasirengusių globoti vaikus, atsiranda galimybė užtikrinti budintiems globėjams laikinąją atokvėpio paslaugą. Tai suteikia globėjams sąlygas trumpalaikiam poilsiui, padedančiam atgauti jėgas, dalyvauti sociokultūriniame gyvenime. Suteikiamas būtinas poilsis padeda budintiems globėjams dar kokybiškiau rūpintis vaikais.

Diskutuota apie Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų ir seniūnijų vaidmenį užtikrinant vaiko teisių apsaugą ne tik vaikui artimoje aplinkoje, bet ir bendruomenėje. Aptarta, kad šių įstaigų atstovų vaidmuo yra svarbus ne tik pagalbos vaikui ir šeimai procese, bet ir vykdant vaiko teisių pažeidimų prevenciją.

A. Visockis, pažymėjo, kad vaiko gerovės užtikrinimas labai daug priklauso nuo bendradarbiavimo tarp savivaldybės administracijos atsakingų padalinių ir vaiko teisių apsaugos specialistų, įgyvendinant vaiko teisių apsaugą Marijampolės savivaldybėje.

„Bendravimas su vaiko teisių specialistais vyksta kasdien, operatyviai sprendžiant su vaiko gerove susijusias konkrečias situacijas, nelaukiant formalių institucijų atstovų pasitarimų“, - teigė S. Rainienė.

Susitikime pažymėta prevencinio darbo su šeima ir institucinio bendradarbiavimo svarba, sprendžiant šeimos socialines problemas ir užtikrinant pagalbos šeimai teikimą.

 

Pristatytas metodas, padėsiantis dar labiau įgalinti šeimą sprendžiant sunkumus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai dalyvavo šeimos konferencijos metodo pristatyme, kurį taikant šeimose susidariusius sunkumus bus galima spręsti dar labiau įgalinant pačią šeimą, siekiant mažinti vaiko paėmimo iš šeimos riziką.

Tauragės apskrities VTAS vyriausioji specialistė Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė teiravosi, kuo pristatoma šeimos konferencija skiriasi nuo atvejo vadybos posėdžių, mat ir pastarųjų metu šeimos, keliaudamos pokyčių link, yra įgalinamos veikti pačios. „Atvejo vadybos posėdžių dalyvių sudėtį apsprendžia atvejo vadybininkas, tad šeima, dėl kurios organizuojamas posėdis, susitinka su atvejo vadybininko pakviestais skirtingų institucijų specialistais. Tuo tarpu šeimos konferencijos koordinatoriai sukviečia šeimos tarybą, kurios nariai prisideda prie vaikui iškilusių sunkumų sprendimo. Šeimos tarybos narių sudėtį pasirenka vaikai arba jų tėvai/globėjai, išsirinkdami asmenis, su kuriais juos sieja stiprus ryšys. Šeimos taryboje gali būti ne tik tėvai ar broliai/seserys, tačiau ir tolimesni giminaičiai ar net giminystės ryšiais nesusiję, tačiau emociškai artimi, asmenys. Taip pat kviečiami ir specialistai, kurių dalyvavimo pageidauja vaikai“, - atsakė labdaros ir paramos fondo „Dienvidis“ direktorė Jurgita Kulevičienė.

Svarbu akcentuoti, jog šeimos konferencijos metodas – tai viena iš paslaugų, kurią specialistai netolimoje ateityje galės pasiūlyti šeimoms. „Ši paslauga labiau tinkama kaip prevencinė priemonė, pastebėjus atvejus, signalizuojančius apie tam tikras nedideles šeimos problemas, o ne sprendžiant jau įsisenėjusias ir metų metais besitęsiančias krizes. Pavyzdžiui, specialistas pastebi, jog vaikui niekas nepadeda paruošti namų darbų. Tokiu atveju, naudojant šeimos konferencijos metodą, galima sušaukti šeimos tarybą, kuri nusprendžia ir pagalbos plane nurodo vieną iš tarybos dalyvių, kuris įsipareigoja nurodymą vykdyti, kad vaiko problema būtų sprendžiama“, – pateikė pavyzdį pranešėja.

Pristatydama šeimos konferencijos metodą, „Dienvidis“ direktorė teigė, jog šis metodas, kaip pagalba šeimai ir specialistams, jau yra pasitvirtinęs daugelyje pasaulio valstybių, todėl, apmokius vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus, nuspręsta jį pradėti taikyti ir Lietuvoje. Direktorė įvardijo ir šio metodo naudą. „Kadangi tokio metodo pagrindinis tikslas – įtraukti į sprendimo priėmimą pačią šeimą ir vaiką, šis metodas yra veiksmingas, nes sprendimas ir siūlymai išplaukia iš pačių šeimos narių, o ne iš specialistų motyvacijos“, – teigė J. Kulevičienė.

Į pagalbos vaikui arba šeimai procesą įtraukiami ne tik šeimos nariai, giminės ir koordinatorius, bet ir patikėtinis, suteikiantis vaikui saugumą, šiam reiškiant savo jausmus bei nuomonę. „Ne visada vaikui drąsu kalbėti apie savo išgyvenimus girdint kitiems žmonėms, todėl vaiko pasirinktas patikėtinis atstovauja vaikui – prieš šeimos konferenciją padeda pasiruošti, išsigryninti ir susidėlioti mintis, o šeimos konferencijos metu – morališkai palaiko, esant reikalui, už vaiką išsako jo poziciją“, - kalbėjo pranešėja.

Į šeimos konferencijos metodo mokymų pristatymą, įgyvendindama projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“, vaiko bei šeimos labui dirbančių įstaigų darbuotojus kvietė Tarnyba kartu su labdaros ir paramos fondu „Dienvidis“. Šeimos konferencijos metodo bei jo mokymų pristatymai vykdomi ne tik Tauragės, bet ir kituose Lietuvos regionuose.

 

Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka

 

Poliklinikos direktorius: „Įstaigų susirašinėjimas neturi tapti priežastimi, kuri nutolina laikinojo globėjo paskyrimą vaikui“

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Žaneta Abromaitienė ir patarėja Alytaus mieste Agnė Malakauskaitė susitikusios su VšĮ Alytaus poliklinika direktoriumi Mariumi Jasaičiu, Vaikų ligų skyriaus vedėja Adelė Dimšienė bei vaikų ir paauglių psichiatrė Vida Niemcienė aptarė klausimus dėl keitimosi informacija apie vaikų sveikatos būklę, kai vaiko įstatyminiu atstovu tampa Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – VVTAĮT) bei kitus bendro darbo aspektus.

Tuomet, kai išduodamas teismo leidimas paimti vaiką iš įstatyminių atstovų ir dar nepaskirtas laikinasis globėjas vaiko įstatyminiu atstovu tampa VVTAĮT. Savo ruožtu, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl laikinosios globos vaikui nustatymo ir laikinojo globėjo paskyrimo. Pagal nustatytus reikalavimus savivaldybės administracijai turi būti pateikiami atitinkami dokumentai, jų tarpe ir vaiko sveikatos pažyma.

 „Vaiko teisių gynėjai suinteresuoti, kad vaikui, netekusiam savo tėvų globos, kuo greičiau būtų paskirtas laikinasis globėjas, kuris atstovautų vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl labai svarbu, kad kuo operatyviau vyktų reikalingų dokumentų parengimo procesas“, - teigė Ž. Abromaitienė.

Su Alytaus apskrities VTAS vedėja sutiko ir poliklinikos administracija, buvo sutarta dėl kiek galima greitesnių informacijos ir pažymų pateikimo terminų.

„Privalome padaryti viską, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė, įstaigų susirašinėjimas neturi tapti priežastimi, kuri nutolina vaiko apgyvendinimą pas globėjus, kur juo bus tinkamai rūpinamasi“, - kalbėjo M. Jasaitis.

Susitikimo metu buvo aptarta daugiau aktualių klausimų. Susitikimo dalyvių nuomone, mokyklose neretai pasitaiko psichologinio smurto atvejai, apie kurį švietimo darbuotojai diskutuoja ir su medikais, ir su vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais.

„Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba jau pradėjo susitikimų ciklą su moksleivių tėvais, kurių metu kalbama apie smurto apraiškas mokyklose. Esu tikra, kad šie susitikimai bus naudingi ne tik moksleivių tėvams, bet ir pedagogams bei švietimo įstaigų vadovams“, - teigė A. Malakauskaitė.

 

Vilniaus universiteto studentai pasidalinti patirtimi pasikvietė vaiko teisių apsaugos specialistus

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Vesta Mintaučkienė lankėsi Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, kur su psichologijos, kriminologijos ir socialinio darbo antro kurso magistrais pasidalino savo profesine bei darbine patirtimi, atskleidė darbe pasitaikančius sunkumus ir pasidžiaugė tuo, kas motyvuoja dirbti vaiko gerovės institucijoje. 

„Šeimai sudėtingu laikotarpiu mobilioji komanda padeda tėvams pamatyti ir suprasti priežastis, dėl kurių vaikai šiuo metu negali augti šeimoje, drauge ieško susidariusių problemų sprendimo būdų, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą bei sėkmingai joje augti“, – sakė V. Mintaučkienė.

„Įgijusi darbo patirties, tapau mažiau kategoriška. Praktikoje patyriau, kad skirtingiems žmonėms, turintiems priklausomybių, pasveikti padeda skirtingi metodai, priemonės, padeda individualus priėjimas prie asmens ir nėra bendro ir vienodo, ar tik vieno teisingo ir galimo pagalbos būdo“, - paaiškino V. Mintaučkienė.

Anot priklausomybės ligų specialistės, tenka susidurti su žmonėmis, kurie net nežino, ką reiškia gyventi blaiviai ir kad tai nėra tapatu „tik negerti“. Nežino, ir nėra savęs paklausę, kuo aš sergu, kaip mano gyvenime pasireiškia priklausomybė, kaip aš ją atpažįstu? Kartais asmenys sunkiai įsivaizduoja, kaip pakistų jų gyvenimo kokybė, santykiai su artimais žmonėmis, jei priimtų savo ligą bei mokytųsi su ja gyventi, kad nenukentėtų šeimos ir jų pačių asmeninė gerovė.

Studentui pasiteiravus, ar yra priklausomybė nuo cukraus, specialistė apsakė, kad apskritai priklausomybė nuo bet kokios medžiagos – alkoholio, narkotikų, tabako – ar veiklos (lošimo, sekso, apsipirkinėjimo) yra skirstymas, svarbus psichiatrijoje. Tuo tarpu psichologai dažniau susiduria su tiesiog priklausomu asmeniu – žmogumi, jaučiančiu nenumaldomą potraukį vartoti tam tikrą medžiagą ar atlikti tam tikrą veiklą. „Nustatyti ar diagnozuoti priklausomybę yra psichiatro darbas. Pats žmogus galėtų atkreipti dėmesį į tai, ar pakito jo elgesys vartojant tam tikrą medžiagą (šiuo atveju cukrų), ar vartoja dėl to, kad, pavyzdžiui, nori pajusti nusiraminimą, nes kitaip negali ir neranda kitokių resursų, kad tai keičia jo įprastinį gyvenimą ir turi neigiamų pasekmių jo gyvenimo kokybei. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad priklausomybė yra dvejopa: fizinė ir psichologinė. Nuo fizinės gydytojai gali padėti „išsivalyti“, pvz. nuo alkoholio – detoksikacijos programa per 2 savaites. Tačiau „susitvarkyti“ su psichologine priklausomybės dalimi – gerokai sunkiau. Psichologai dirba su psichologine priklausomybės dalimi“, – sakė V. Mintaučkienė.

 

Auditorijai kilo klausimas ir apie tai, ar lengva priklausomus tėvus motyvuoti keisti gyvenimo būdą, savo elgesį. „Papratai tėvų motyvacija yra didelė, nes jie nori, kad vaikas augtų jų šeimoje. Dažniausiai motyvacija yra išorinė, tačiau tai yra jau puiki pradžia, tėvams padedanti daryti išvadas ir pokyčius savo įprastiniame gyvenime, o toliau ji gali pereiti į vidinę, kai asmuo supranta, kad sveikai gyventi norėtų ne dėl to, kad daugiau socialiniai darbuotojai nesilankytų šeimoje, o todėl, kad taip gyvendamas galės rūpintis ir savimi, ir vaikais. Trumpai atriant, atsiranda motyvas ne gauti ramybės sau (pvz., nuo socialinių darbuotojų), o noras sukurti savo šeimai geras sąlygas, jaustis saugiai ir užtikrinti saugumą vaikams. Mums svarbu, kad šeimos gyvenimas veiktų tolygiai, be didelių duobių, šuolių. Tačiau kai tai įvyksta, svarbu, kad tėvai žinotų, kur kreiptis pagalbos. Jeigu keisti gyvenimo būdą, gydytis priklausomybę nori tik vienas šeimos narys, dirbame su tuo, kuris pasiryžęs keistis“, – su studentais patirtimi dalijosi specialistė.

 

„Šiuo metu dirbu su suaugusiais asmenimis, tėvais, kurių vaikams nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, t. y. nustatyta, kad šeimoje yra situacija, kai vaikams likti joje yra nesaugu. Lietuvoje gal apie 90 proc. atvejų to priežasčių – alkoholio priklausomybė ar probleminis alkoholio vartojimas. Susitikimo su šeimos nariais metu yra vertinami rizikos ir saugumo faktoriai, t. y. aiškinamasi, ar alkoholis yra pagrindinis rizikos faktorius, kuris turi įtakos vaiko, šeimos gyvenimo gerovei. Jeigu tai yra viena iš priežasčių, ieškome būdų, kaip tai šeimai padėti, kad jie galėtų kuo greičiau vėl būti kartu: rekomenduojame kreiptis pas psichiatrą diagnozės nustatymui ar patikslinimui, lankyti anoniminių alkoholikų savipagalbos grupes, ambulatorinę arba stacionarinę gydymosi programą, kur padėtų susitvarkyti su esama priklausomybe psichotropinei medžiagai,“ – sakė V. Mintaučkienė.

Mobiliosios komandos specialistė V. Mintaučkienė priminė, kad pernai vasarą startavo Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, kuria siekiama pagerinti reagavimą į vaikų nepriežiūros ar smurto prieš juos atvejus bei darbą su šeima, joje kilus sunkumams. Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos, kurios 14 kalendorinių dienų dirba su tėvais, kurių vaikai dėl nesaugios jiems aplinkos buvo paimti iš šeimos. Jų Lietuvoje veikia 12, o komandas sudaro trys specialistai: psichologas, socialinis darbuotojas, priklausomybės ligų specialistas. Dažniausios vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos  priežastys: priklausomybė alkoholiui, psichinės sveikatos problemos, socialinių, buitinių, ekonominių bei tėvystės įgūdžių stoka. 

Institucinėje globoje savarankiško gyvenimo pamokos iki pilnametystės ne visada spėjamos išmokti

Šeimoje užaugęs vaikas, žengdamas pirmus suaugusio žmogaus žingsnius, iššūkių neišvengia. Su kur kas didesniais susiduria institucinėje globoje pilnametystės sulaukęs jaunuolis. Pasirengimo savarankiškam gyvenimui programas kuruojantys specialistais pastebi, kad institucinėje globoje augantys vaikai dažnai nenori kalbėti apie ateitį, nes ji susijusi su nežinia.

Praktinėse savarankiškumo pamokose galim padėti visi

Kai teismas priima sprendimą dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, aiškiai apibrėžia ir jos trukmę iki pilnametystės. Sulaukusiam 18 metų, valstybė garantuoja tam tikras teises, kurios turi palengvinti savarankiško gyvenimo pradžią ir užtikrinti būtiniausius poreikius. 

„Be tėvų globos užaugęs vaikas įgyja teisę į įsikūrimo pašalpą. Ją gali gauti bet kuriuo metu iki sulauks 24-erių. Iki tokio pat amžiaus, jeigu mokosi, jam skiriama  ir 152 Eur globos išmoka. Be to, pagal Paramos būstui įsigyti arba nuomoti įstatymą, jaunuoliai patenka į kategoriją asmenų, turinčių teisę gauti socialinį būstą. Šią valią pareikšti galima vos tik sulaukus šešiolikos. Neretoje savivaldybėje yra tikimybė iki pilnametystės būstą net gauti arba bent gerokai pasistūmėti į priekį. O iki to laiko galima nuomai skirti ir dalį įsikūrimo pašalpos. Šios pašalpos panaudojimas yra gan liberalus: būstui nuomoti, baldams, buitinei technikai arba automobiliui įsigyti, susimokėti už mokslą ir kt.“, – aiškina Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Regina Klevinskienė.

Štai čia praktiškai tenka išbandyti savarankiško gyvenimo pamokas. „Labai skaudu, kad neretai suklumpama pernelyg pasitikint visais arba nepasitikint savimi. Tad kiekviena savalaikė pamoka ir patirtis įgalinanti globojamus jaunuolius pačius imtis aktyvaus vaidmens savarankiškame gyvenime, yra begalinės vertės“, – įsitikinusi R. Klevinskienė.

Šie vaikinai ir merginos yra šalia mūsų: gyvena kaimynystėje, kartu studijuoja ar tame pačiame kolektyve dirba. Vien Kauno apskrities VTAS skaičiuoja, kad per metus Skyriaus apimamoje teritorijoje (Kauno r., Jonavos r., Prienų r., Raseinių r., Kaišiadorių r., Birštono m.) pilnametystės sulaukia nuo 25 iki 30 globojamų jaunuolių.

Skatina kalbėti apie tai kas neišvengiama

Ne vienerius metus darbo su itin pažeidžiama grupe jaunuolių turinti specialistė Dalia Bloznelienė pripažįsta, ne iš karto ir sau atsakiusi į klausimą, kodėl globos namuose augantys vaikai nenori kalbėti apie artimiausius gyvenimo planus ir net paprasčiausias, į ateitį projektuojamas praktines užduotis jie linkę atmesti.

Bendravimo, streso valdymo ir kituose projektuose paaugliams dirbanti moteris daro išvadą, kad tokį elgesį skatina savisaugos instinktas, nenoras galvoti apie tai, kas gąsdina, kas su nežinia siejasi. Specialistė teigia, kad net šeimoje, kur nepavyko sukurti tvirto ryšio tarp vaiko ir globėjo, jaunas žmogus į savarankišką gyvenimą išeina su nepalyginamai tvirtesniu saugumo ir stabilumo jausmu. 

Globojami paaugliai kviečiami į pasirengimo savarankiškam gyvenimui stovyklas. Nesitikima, kad per kelias dienas bus užglaistytos visos gyvenimo patirčių spragos. „Pats svarbiausias tikslas, kurio siekiama pralaužti sunkiai įveikiamą bloką paskatinti atsiliepti į kvietimą planuoti savo gyvenimą sulaukus pilnametystės, nesibaiminti naujo etapo“, kalba socialinė darbuotoja Dalia Bloznelienė.   

Šeimos maisto išlaidoms mėnesiui nusimato 50 Eur

Šiandien institucinėje globoje augantys vaikai iš bendraamžių apranga, laikysena nebeišsiskiria. Yra materialiai aprūpinti. Bet štai paprastą finansų planavimo užduotį ne visi lengvai įveikia.

Pabrėždama, kad paauglių branda skiriasi, specialistė dalijasi pastebėjimais apie praktines patirtis. „Įvairiuose mokymuose atliekame daug nesudėtingų praktinių užduočių. Vienoje iš jų reikia  tam tikrą pinigų krepšelį paskirstytų būtiniausiems dviejų asmenų šeimos poreikiams. Ir štai yra manančių, kad dviem žmonėms maistui visam mėnesiui 50 Eur yra pakankama suma, vienok sveikatos poreikiams lėšų iš viso niekada nenusimatoma, pasakoja D. Bloznelienė. – Laukia daug sunkumų. Bet sudėtingiausia bus susidurti su realybe ir ją atlaikyti“.

Institucinė pertvarka įgauna pagreitį. Į pagalbą ugdant savarankišką asmenybę ateina vis daugiau paslaugų, galimybių. Praktika rodo, kad nuolatinė priežiūra ir kontrolė, kuri neišvengiama institucinėje globoje, nepadeda ugdant savarankišką, už savo poelgius gebančią atsakomybę prisiimti asmenybę.    

 

„Pagalbos vaikams linija“ nuo savo veiklos pradžios atsakė į 76 tūkstančius skambučių

Šiandien jubiliejinę – dešimties metų – veiklos sukaktį mini Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie SADM (toliau – Tarnyba) veikianti „Pagalbos vaikams linija“. Jos konsultantai konsultuoja vaikus bei dėl vaikų besikreipiančius suaugusiuosius, kai situacijai išspręsti reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba (pavyzdžiui, vaikas patiria smurtą mokykloje ar namuose, yra neprižiūrimas, mato kitą skriaudžiamą vaiką ar kt.).

Nuo savo veiklos pradžios 2009 m. rugsėjo 14 d. „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai atsakė į apie 76 000 vaikų ir suaugusiųjų skambučių bei per 1 000 besikreipiančiųjų elektroninių laiškų.

„Pagalbos vaikams linijos“ tikslas – sustiprinti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje bei padidinti informacijos apie socialines paslaugas sklaidą ir prieinamumą.

„Pagalbos vaikams liniją“ kūrėme galvodami apie vaikus. Norėtųsi, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų tėvus ar kitus artimus žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, kai jam sunku, kai susiduria su problemomis, kurių vienas išspręsti negali. Deja, ne kiekvienas vaikas turi tokius artimuosius.  „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai ir vaikui, ir suaugusiajam pataria nuo kopradėti sprendžians iškilusius sunkumus, pasidalija kitų specialistų kontaktais, o taip pat – ir palaiko emociškai“, – sako Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kaip pastebi „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai, vaikai daugiausia praneša apie patiriamą smurtą šeimoje ir patyčias ugdymo įstaigoje, sudėtingus santykius su šeimos nariais. Tuo tarpu suaugusieji dažniausiai kreipiasi dėl smurto prieš vaikus atvejų.

„Vaikų linijos“ konsultantai pirmieji priima skambučius telefono numeriu 116 111 ir, prireikus kitų institucijų ar organizacijų specialistų pagalbos, skambinančiuosius, jiems sutikus, sujungia su „Pagalbos vaikams linija“ tolimesniam pagalbos organizavimui. Į „Pagalbos vaikams liniją“ galima kreiptis ir elektroniniu paštu info@pagalbavaikams.lt bei skyrybos@pagalbavaikams.lt. Taip pat vaikams bei suaugusiesiems sudaryta galimybė bendrauti su „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantu tiesiogiai internetu per linijos interneto svetainę www.pagalbavaikams.lt.

Taip pat interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt pateikiami fizinio ir seksualinio smurto, patyčių, alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo narkotikų, nėštumo bei sudėtingų šeimos santykių aprašymai, pagrindiniai požymiai bei būdai, kurie padėtų pačiam  vaikui ir (ar) jo tėvams spręsti iškilusias problemas, ieškoti, kas ir kaip galėtų padėti.

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai su skambinančiojo sutikimu, neminint, kas pranešė apie situaciją, kreipiasi į vaiko teisių apsaugos specialistus, mokyklų administracijas, savivaldybių administracijų švietimo skyrius, policiją ir kt., prašant atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei imtis priemonių, rekomenduojant galimus problemų sprendimo būdus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę pranešimą, aiškinasi nurodytas aplinkybes, tarpininkauja ir padeda šeimai priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius vaiko interesus. Taip pat specialistai inicijuoja reikalingos pagalbos šeimai teikimą (pavyzdžiui, psichologinės, socialinės ar kt.) ir (ar) imasi kitų, teisės aktuose numatytų priemonių vaiko teisėms ir geriausiems interesams užtikrinti.

„Pagalbos vaikams linija“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nemokamu telefono numeriu 116 111 pagalbą vaikams telefonu teikti pradėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. Nuo 2011 m. vasario 14 d. pradėta bendradarbiauti su nevyriausybine organizacija „Vaikų linija“. Taip pat perduoti atitinkamus skambučius linijai turi galimybę ir Jaunimo (8 800 28888), Pagalbos moterims (8 800 66366) bei Vilties (116 123) linijos.

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. veiksianti vaiko teisių apsaugos ir pagalbos šeimai sistema

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pasikeitimai 

Sistema Lietuvoje

Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

2019.01.01 - 2019.08.31 Tarnybos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X