AKTUALU

Įstatymai apibrėžia, ką daryti, kad nepilnamečių apklausos jų dalyviams paliktų kuo mažiau traumų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustatyta, kad skirtumas tarp nepilnamečio ir pilnamečio įtariamojo apklausos ikiteisminiame tyrime yra tas, kad į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės.

Nors BPK nėra nuostatų, įpareigojančių nepilnamečius įtariamuosius apklausti atskirose patalpose, vis tik nurodoma, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. 

Nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausos metu privalo būti daromas vaizdo ir garso įrašas.

BPK nustatyta, kad į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės.

 

Visuomenė vis dar toleruoja smurtą prieš vaikus: net 68 proc. apklaustųjų pasisako už fizines bausmes

Bendrovės „Spinter“ atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, didžioji dalis visuomenės toleruoja smurtą prieš vaikus ir jam pritaria. 68 proc. apklaustų respondentų toleruotų tėvo (tėvų) pliaukštelėjimą per vaiko rankas siekiant apsaugoti nuo pavojingo elgesio, pvz. nuo ugnies. 36 proc. apklaustųjų toleruotų tėvo pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant nubausti už blogą elgesį, nepakankamas pastangas. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės, vaikus užauginti galima ir be smurto, nes smurtas itin paveikia vaikų gyvenimus, daro poveikį jų vystymuisi, tolimesniam gyvenimui ir ateičiai.

Vis dar toleruoja fizines bausmes 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų balandžio 20-29 dienomis buvo apklausti 1009 respondentai visoje Lietuvos teritorijoje. Tyrimo tikslinę grupę sudaro šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog didžiajai daliai apklaustų (68 proc.) respondentų yra toleruotina (visiškai / kartais toleruotina) tėvo (tėvų) pliaukštelėjimas per vaiko rankas, siekiant apsaugoti nuo pavojingo elgesio, pvz. nuo ugnies. 36 proc. apklaustųjų toleruotų tėvo pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant nubausti už blogą elgesį, nepakankamas pastangas. 23 proc. toleruotų, jei tėvai (tėvas) parduotuvėje besiožiuojantį vaiką pakeltų ir pakratytų. 15 proc. toleruotų, jei mokytojas užsuktų ausį, kai vaikas neklausė / kalbėjo su bendraklasiu pamokos metu. 10 proc. respondentų toleruotų, jei brolis negavęs žaislo, spirtų sesei / broliui.

Apskritai, vyrai dažniau būtų linkę visiškai / kartais toleruoti vertinamas elgesio išraiškas. Pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant apsaugoti nuo pavojingo elgesio taip pat dažniau visiškai toleruotinu elgesiu laiko mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Pastarosios gyventojų grupės atstovai taip pat dažniau būtų linkę kartais toleruoti pliaukštelėjimą per vaiko rankas, siekiant nubausti už blogą elgesį kaip būtiną auklėjamąją priemonę.

Primename, jog LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta, jog vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo smurto. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kokios formos smurto, turi teisę į jo poreikius ir geriausius interesus atitinkančią pagalbą. Valstybė ir savivaldybės imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios formos smurto prieš vaiką ir suteiktų pagalbą nuo smurto nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės,  būtina keisti požiūrį į smurtą: „Dažniausiai prieš vaikus smurtaujama, jie neprižiūrimi, negydomi, kai tėvai vartoja alkoholį. Vis dėlto vieno apibrėžimo, apibūdinančio smurtaujančią šeimą, nėra. Beveik visi pažįstame bent vieną vaiką, kuris yra sulaukęs fizinių bausmių kaip auklėjamosios priemonės. Kaip smurtas paplitęs, galime įvertinti pagal tai, kaip esame linkę jį pateisinti ir sumenkinti, kaltinti aukas. Dažnai girdime sakant, kad vaikas sunervino taip, kad jau nebegalima buvo susilaikyti. Bet iš tikrųjų ne vaikas kaltas, kad suaugusieji negali susilaikyti. Daugėja atvejų, kai patys vaikai prašosi būti išvesti iš skriaudžiančios aplinkos - išreiškia norą būti paimti iš šeimos ar nenori grįžti namo. Vaikai dažniausiai skundžiasi mokytojams, auklėtojams, apie tai pasako vaiko teisių specialistams, policijai. Dar daug turime padaryti, tačiau visomis išgalėmis siekiame, kad pagaliau visuomenė suprastų, jog vaiką galima užauginti ir be smurto.“

Pasak A. Jakavonienės, sistemingas smurtas prieš vaikus daro didžiulę žalą: „Fizinės bausmės, žeminimas, patyčios, gąsdinimas sutrikdo normalią vaiko raidą, sveikatą. Taip vaiką galima privesti prie savižudybės. Ar galima užauginti savimi pasitikintį asmenį jam kasdien kartojant, kad jis yra nevykėlis ar kaltas dėl problemų šeimoje? Ar įmanoma tikėtis, kad vaikas bus sumanus, jeigu visos jo iniciatyvos buvo sumenkintos, jis buvo nuolat ujamas ir užgauliojamas? Tikriausiai ne. Tai, ką patiriame vaikystėje, vėliau turi tiesioginės įtakos, kaip mums sekasi megzti santykius, draugauti, dirbti, mokytis, auginti savo vaikus. Be jokios abejonės, išsiskyrimas su tėvais kiekvienam vaikui yra didelė trauma, tačiau kasdienė traumuojanti aplinka šeimoje vaiką žaloja ne mažiau.“

Visuomenėje paplitusi nuomonė, jog smurto skaičiai auga

Didžioji dalis respondentų ne tik toleruoja fizinių bausmių taikymą vaikams, tačiau taip pat tiki, jog smurto mastai prieš vaikus auga.

37 proc. respondentų nuomone, smurtas prieš vaikus Lietuvoje per pastaruosius 5-10 metų išaugo: 14 proc. mano, kad smurtas ženkliai išaugo, 23 proc. - šiek tiek išaugo. Ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės: 22 proc. įsitikinę, kad smurto prieš vaikus šiek tiek sumažėjo, 4 proc. - ženkliai sumažėjo. 37 proc. mano, kad smurto lygis nepakito.

Nuomonės, kad per pastaruosius 5-10 metų smurtas prieš vaikus Lietuvoje išaugo, dažniau laikosi moterys ir mažesnių miestų / rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Priešingą nuomonę (smurto sumažėjo) dažniau išreiškė 26-45 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didžiausias pajamas turintys apklaustieji ir didmiesčių gyventojai.

Tarnybos darbą vertina teigiamai

Respondentai buvo paklausti, kokį pažymį 10-ties balų sistemoje parašytų veikiančiai vaiko teisių apsaugos sistemai Lietuvoje, beveik penktadalis  (18 proc.) atsakė, jog vaiko teisių sistemą vertina gerai arba labai gerai, 44 proc. – patenkinamai, o likusieji – 1-4 balais.

Paklausus, kokį pažymį 10 balų sistemoje jie parašytų tėvams vertindami tėvų rūpinimąsi vaikų teisėmis Lietuvoje, 38 proc. tėvų pastangas įvertino gerai arba labai gerai, 55 proc. - patenkinamai, o visi likusieji skyrė nuo 4 iki 1 balo.

Vertinant tėvų, Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei mokyklos skiriamo dėmesio vaiko teisių apsaugai pakankamumą, palankiausiai įvertinti tėvai - 57 proc. respondentų mano, kad tėvai skiria pakankamai / greičiau pakankamai dėmesio. Antroje vietoje - Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (atitinkamai 42 proc.). Trečioje vietoje - mokykla (atitinkamai 39 proc.).

Tėvus, kaip pakankamai (pakankamai / greičiau pakankamai) skiriančius dėmesio vaiko teisių apsaugai dažniau vertina vyrai ir mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai - aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir respondentai, kuriems teko per pastaruosius metus susidurti su Vaiko teisių apsaugos specialistais.

Mažoji dalis gyventojų yra susidūrusi su vaiko teisių apsaugos specialistais

84-čiai proc. respondentų apskritai niekada neteko susidurti su vaiko teisių apsaugos specialistais. Per paskutinius metus su vaiko teisių apsaugos specialistais susidūrė tik 5 proc. apklaustųjų. Prieš 1-3 metus - 3 proc. respondentų, prieš 3-5 metus - 3 proc. respondentų ir prieš daugiau nei 5 metus su vaiko teisių apsaugos specialistais susidūrė 5 proc. apklaustųjų.

26-35 m. respondentai dažniau teigė, kad jiems ar jų šeimos nariams / artimiesiems yra tekę susidurti su Vaiko teisių apsaugos specialistais.

Tarnybos veiklos sritis suvokia kiek klaidingai

Dažniausiai pagrindine Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklos sritimi įvardintas vaiko teisių užtikrinimas (76 proc.). Antroje vietoje - lankymasis šeimose teikiant paslaugas (53 proc.). 38 proc. respondentų mano, kad pagrindinė veiklos sritis yra rūpinimasis įvaikinimo procedūromis. 37 proc. - rūpinimasis vaikų globos procedūromis. 29 proc. teigia, kad Tarnyba taiko tėvams baudžiamąją atsakomybę. 27 proc. - priima sprendimus dėl vaiko išlaikymo. 21 proc. - nustato vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Vaiko teisių užtikrinimą dažniau paminėjo aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didesnes pajamas turintys respondentai ir didmiesčių gyventojai. Lankymąsi šeimose teikiant paslaugas dažniau įvardijo moterys. Rūpinimąsi įvaikinimo procedūromis - moterys bei 26-55 m. apklaustieji. Rūpinimąsi globos vaikų procedūromis - moterys ir didmiesčių gyventojai. Mažiausių pajamų grupės atstovai ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai dažniau mano, kad pagrindinė Tarnybos veiklos sritis yra taikymas tėvams baudžiamąją atsakomybę.

Tarnyba netaiko kardomųjų priemonių

Patiksliname, jog Tarnyba netaiko kardomųjų priemonių. Vaiko teisių apsaugos specialistai neturi įgaliojimų taikyti kardomąsias priemones. Vaiko teisių apsaugos specialistai negali suimti, paskirti intensyvios priežiūros, namų arešto, įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, paskirti užstato, paimti dokumentų, įpareigoti periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatyti rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, - neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.

Teismas priima sprendimus dėl vaiko išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendimus dėl vaiko išlaikymo priima teismas. Teismas taip pat nustato vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei nagrinėja ginčus dėl vaikų. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas Tarnybos dalyvavimas, kuri ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Tarnyba gali tik tarpininkauja sudarant šalių tarpusavio susitarimu (išskyrus tuos, kuriuos pagal įstatymą gali spręsti tik teismas) tėvų, artimųjų giminaičių bendravimo su vaikais, vaikaičiais tvarką.

Socialines paslaugas teikia savivalda

Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuoja socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Atvejo vadybininkai nėra Tarnybos darbuotojai - tai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai.

Ar vykstant į užsienį atostogauti su vaiku būtinas kito tėvo sutikimas, jeigu tėvai yra išsiskyrę? Kokius dokumentus būtina turėti vykstant į užsienį su nepilnamečiu?

Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis laikinai gali išvykti vienas, t. y. nelydimas įstatyminių atstovų (tėvų arba globėjų/rūpintojų) ar vieno iš jų, arba lydimas asmens, kuris nėra vaiko įstatyminis atstovas, be vaiko įstatyminio atstovo ar vieno iš jų sutikimo. Vaikui būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę. 

Šiuo metu Šengeno erdvei, kurioje nėra sienų kontrolės, priklauso 26 valstybės. Šengeno erdvė apima daugumą ES valstybių bei keturias ne ES valstybes – Islandiją, Norvegiją, Šveicariją ir Lichtenšteiną.

Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinė Karalystė ir Airija nepriklauso Šengeno erdvei.

Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Vadovaujantis minėtu tvarkos aprašu, vaikui, laikinai vykstančiam į Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę su vienu iš tėvų, kito iš vaiko tėvų rašytinis sutikimas nebūtinas.

Jei vaiko pavardė nesutampa su vaiką lydinčio vieno iš jo tėvų pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus, turi būti pateiktas vaiko gimimo liudijimas.

Vaikui vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę vienam arba su lydinčiu asmeniu (ne vienu iš vaiko įstatyminių atstovų), reikalingas bent vieno iš vaiko įstatyminių atstovų (tėvų arba globėjų/rūpintojų) rašytinis ir notaro patvirtintas sutikimas.

 

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Nuteistieji: „Svarbiausia gyvenime yra vaikai“

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS)  specialistai Donatas Griškaitis ir Virginijus Viduolis susitikę su nuteistaisiais Alytaus pusiaukelės namuose aptarė Vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves. Pusiaukelės namuose gyvenantys nuteistieji netrukus grįš į šeimas. Todėl siekdami „nesuklupti“ konsultavosi su specialistais.

„Pristatėme Vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves, įsigalėjusias nuo praėjusių metų liepos mėnesio. Suprantu, žmonėms sunku, daug kas pasikeitė nuo to laiko, kai jiems buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės“, - kalbėjo Donatas Griškaitis, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas.

 

Alytaus pusiaukelės namuose gyvena 14 nuteistųjų, padariusių nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, kuriems iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos namų likę ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Susitikime su VTAS specialistais dalyvavusių nuteistųjų teigimu, svarbiausia ir brangiausia, jų gyvenimuose – jų laukiančios šeimos, o ypač vaikai. Vyrai diskutavo, klausinėjo apie VTAS darbo specifiką. Praleidę keletą metų įkalinimo įstaigoje nerimavo, kaip seksis adaptuotis, kokios naujovės laisvėje jų laukia, kaip elgtis šeimoje, su vaikais, kad daugiau nepažeisti įstatymų.

„Labai gerai, kad nuteistieji rodo iniciatyvą bendrauti su VTAS atstovais. Atvirai pasikalbėjome su nuteistaisiais apie atvejus, kai tenka atstovauti vaiko interesus teisme, pasidalinome tikromis darbinėmis istorijomis, o kas svarbiausia, atsisveikindami palinkėjome, kad nemalonios aplinkybės neatvestų į Vaiko teisių apsaugos skyrių“, - apie susitikimą kalbėjo Virginijus Viduolis, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teisininkas.

Į Šiaulius atvykusios Latvijos vaiko teisių gynėjos domėjosi, kaip šioje srityje dirba Lietuvos specialistės

Kolegės iš Latvijos į Šiaulius atvyko, kad pasisemtų patirties, kaip saugant vaiko teises dirbama Lietuvoje.

Latvijos vaiko teisių apsaugos specialistes labai sudomino Šiaulių apskrities VTAS patarėjos Šiaulių rajone Editos Pleškaitės pranešimas, kuriame pristatyta, kaip Lietuvoje įvyko vaiko teisių apsaugos pertvarka, kokie įstatymai keitėsi, kas buvo įvesta naujo, pabrėžiama, kad centralizuota vaiko teisių apsauga, sustiprinta pagalba šeimai ir vaikui, atskirta teisinė vaiko apsauga ir paslaugos šeimai. Pranešėja akcentavo, kad leidimą paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovų Lietuvoje duoda teismas.

,,Labai džiaugiuosi, kad galėjau pabendrauti su kolegėmis iš Latvijos. Tai buvo ne vien oficialus pranešimas, bet ir  kolegiška diskusija. Koleges labai domino, kaip teisės aktai taikomi praktiškai, kaip veikia teisinis reguliavimas, kaip dirbama su šeimomis. Kolegės iš Latvijos teigė, jog sužinojo daug naujų ir įdomių dalykų. Pranešimo tekstą kolegės iš Latvijos ne tik išklausė, bet ir išsivežė, kad galėtų išsamiau analizuoti. Pasidalinome ir darbo rūpesčiais, kurie kyla rūpinantis pažeidžiama visuomenės dalimi - vaikais‘‘, - sakė Edita Pleškaitė, Šiaulių apskrities VTAS patarėja Šiaulių rajone.

,,Sistema Lietuvoje, pagal kurią vaiko teisių gynėjai dirba vaiko ir šeimos labui, yra šiek tiek kitokia nei Latvijoje. Sistema, pagal kurią jūs dirbate Lietuvoje yra suprantamesnė nei pas mus Latvijoje. Galima sakyti, kad kol kas Latvijoje nėra viskas susisteminta‘‘, - sakė Irena Kalnina, Bauskės SOS globos centro vadovė.

Socialinė darbuotoja iš Latvijos pabrėžė, kad darbą apsunkina tai, jog gana neapibrėžtos jos darbo funkcijos.

,,Man asmeniškai nelengva dirbti, nes aš tiksliai nežinau, kiek daug aš galiu daryti. Kartais atrodo, kad aš galiu imtis daug platesnio darbų spektro, bet abejoju, ar tai mano atsakomybės ribose. O pas jus viskas aiškiau. Nors jūs pagal naują sistemą dirbate tik metus, matau, kad jūsų teisinė bazė jau gerai veikia. Štai pas mus nėra naktinių budėtojų, kurie ir naktį rūpintųsi nuskriaustų vaikų teisėmis. Tą daro policija. Taip pat labai trūksta budinčių globėjų, kurie visą parą galėtų priglausti vaikus. Štai Bauskėje nėra nė vienos budinčių globėjų šeimos. Bet vyksta mokymai, pradžia jau yra ir teikia vilčių, kad globos paslaugų padaugės“, - sakė socialinė darbuotoja Liene Lapsa.

Latvijos vaiko teisių apsaugos specialistės pasakojo, kaip funkcionuoja sistema, kai iš šeimos tenka paimti vaikus. Latvijoje tai daroma truputį kitaip.

,,Pas mus yra vadinamasis Našlaičių teismas ir socialinės tarnybos. Našlaičių ir globos teismas, tai ta institucija, kuri priima sprendimus dėl vaiko palikimo šeimoje. Kad Našlaičių teismas pradėtų nagrinėti bylą, reikia to, kas pas jus panašiai vadinama grėsmės lygiais. Pagal tam tikrą sistemą sprendžiama, ar reikia pradėti bylą Našlaičių teisme. Kai jau šis teismas imasi bylos, sprendžiame, ar vaiką paimti iš šeimos, ar šeimai suteikti socialines paslaugas.  Panašiai, kaip Lietuvoje vertinamas grėsmės lygis, taip daro ir Našlaičių teismas‘‘, - Latvijoje veikiančią sistemą komentavo Iecavos savivaldybės Našlaičių ir globos teismo direktorė Parsla Dredžele.

Viešnia pakomentavo, kad Našlaičių ir globos teismo (įstaiga, skirianti nepilnamečiams globėjus, bet ne teismų sistemos įstaiga Latvijoje) direktorius skiriamas penkeriems metams. Pats Našlaičių teismas dabar irgi laukia pertvarkų. Galvojama, kam jis turėtų būti pavaldus. Gal Latvijos Teisingumo, o gal Socialinės apsaugos ministerijai, kadangi atlieka ir socialinės apsaugos ir teisinių paslaugų funkcijas. Viešnios paminėjo, kad iki Kalėdų tai žadama nuspręsti.

Latvijos specialistės įvertino, kad beveik metus Lietuvoje funkcionuojanti vaiko teisių apsaugos sistema yra pažangi ir yra ko pasimokyti.

Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos SOS vaikų kaimų asociacijos projekto atstovės bei Bauskės Socialinio paslaugų departamento vadovė Dina Ramovska.

 

Pritarta direktyvai, pagal kurią tėvai turėtų dalintis laiką vaiko priežiūrai

Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos ministrai Liuksemburge ketvirtadienį galutinai pritarė direktyvai, kuri numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, užtikrina minimalias tėvystės atostogas gimus vaikui, įteisina prižiūrinčio asmens atostogas šeimos nario slaugymui, nurodo, kuriais atvejais darbuotojais gali būti atleistas nuo darbo, kai esama itin svarbių aplinkybių.

Valstybės narės savo įstatymus per trejus metus turės pritaikyti prie direktyvos, tačiau šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, negalės pabloginti padėties gyventojams, pasiremdamos šiuo dokumentu.

„Lietuva daugeliu atvejų užtikrina geresnes sąlygas nei nustatyti minimalūs reikalavimai, dėl kurių susitarė Europos Sąjungos valstybės. Pavyzdžiui, apmokamos vaiko priežiūros atostogos pas mus gali trukti 12 arba 24 mėnesius pagal pasirinkimą, o minimalus reikalavimas direktyvoje – 8 mėnesiai. Tačiau mes turėsime įteisinti neperleidžiamus 2 mėnesius vaiko priežiūros atostogų, kurie dings, jei vienas iš tėvų nepasinaudos šia dalimi“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Geresnė situacija Lietuvoje ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, apmokamos tėvystės atostogos pas mus trunka mėnesį, o minimalus reikalavimas – dvi savaitės. Darbdaviai Lietuvoje turi suteikti atostogos darbuotojams, kurie slaugo šeimos narį tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga, o direktyvoje kalbama apie minimumą – 5 darbo dienas per metus“, - priduria ministras.

KAS SVARBU DIREKTYVOJE:

* TIKSLAS. Direktyva siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeiminį gyvenimą, moterų išlaikymo darbo rinkoje.

* TĖVYSTĖS ATOSTOGOS. Šalys įpareigojamos nustatyti ne mažiau nei 10 darbo dienų tėvystės atostogas apytikriai vaiko gimimo metu arba po gimimo. Tėvystės atostogas skatinama skirti ir gimus negyvam vaikeliui. Jos turi būti suteikiamos nereikalaujant turėti ankstesnio darbo ar tarnybos stažo, tačiau tėvystės išmokai gauti reikalaujamas stažas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai. Darbdaviui turi būti leidžiama motyvuotai pagrįstam laikotarpiui atidėti darbuotojo tėvystės atostogas, jeigu tai sutrikdytų sklandžią darbdavio veiklą.

Lietuvoje tėčiams šiuo metu suteikiamos 30 kalendorinių dienų apmokamos tėvystės atostogos. Mūsų šalyje taip pat galioja reikalavimas turėti ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per praėjusius dvejus metus.

* VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGOS. Šalys narės turi užtikrinti, kad minimalus apmokamų vaiko priežiūros atostogų laikotarpis kiekvienam iš tėvų sudarytų 4 mėnesius – vadinasi, iš viso minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis Europos Sąjungos šalyse turės trukti 8 mėnesius, jei šia teise pasinaudoja abu tėvai.

Valstybės turi visišką laisvę nustatyti ilgesnius laikotarpius prižiūrėti vaikeliui, bet trumpesnių – negali. Iš šių 4 mėnesių 2 mėnesiai negalės būti perleidžiami kitam iš tėvų. Tai reiškia, kad jeigu tėtis nepasinaudoja savo laiku su vaiku, bendras minimalus apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis sutrumpėja nuo 8 iki 6 mėnesių. Taip siekiama įtraukti vyrus į vaiko priežiūrą, o moteris – į darbo rinką.

Pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis turi būti galima iki vaikas sulauks nustatyto amžiaus (pavyzdžiui, 8 metų), tačiau konkreti amžiaus riba turi būti apibrėžta kiekvienos valstybės narės. Valstybės narės taip pat gali nustatyti reikalavimą turėti tam tikrą darbo stažą, kuris neturi būti ilgesnis nei vieni metai. Mūsų šalyje kaip tik ir nustatytas toks reikalavimas.

Lietuvoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos gali trukti 12 arba 24 mėnesius – tai priklauso nuo tėvų pasirinkimo. Vaiką prižiūrėti galima ir iki trejų metų, tačiau tretieji priežiūros metai nėra apmokami – tuo laikotarpiu saugoma darbo vieta. Bet Lietuvoje iki šiol nebuvo 2 mėnesių neperleidžiamų atostogų ir nebuvo galimybės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis vėliau nei vaikui sukanka treji.

* LANKSTUMAS. Direktyvoje nurodoma valstybėms sudaryti sąlygas darbuotojams, kurie augina vaiką iki 8 metų ar prižiūri sergantį šeimos narį, pasirašyti susitarimą su darbdaviu dėl lanksčių darbo sąlygų, dėl vaiko priežiūros atostogų ne visą darbo dieną arba pakaitomis mamai ir tėčiui. Dokumente daug kalbama apie valstybių narių pareigą nustatyti lanksčias sąlygas šeimos ir darbo derinimui, atliepti pagal įvairias sutartis arba savarankiškai dirbančių darbuotojų interesus.

Nepaisant fakto, kad lankstumas skatinamas, vis tik valstybėms siūloma numatyti susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų trukmę, kad lankstumas netruktų pernelyg ilgai. Pastebima, kad ilgą laiką dirbant ne visą darbo dieną ar dirbant trumpesnę darbo dieną, mažėja socialinio draudimo įmokos, o tai turi neigiamos įtakos moterų pensijai.

Valstybės galės nustatyti, kad teisę į susitarimą dėl lanksčių darbo sąlygų turėtų tam tikrą darbo stažą įgiję darbuotojai, bet ne ilgesnį nei 6 mėnesiai.

* PRIŽIŪRINČIO ASMENS ATOSTOGOS. Šalys narės turės nustatyti kiekvienam darbuotojui galimybę į 5 darbo dienų prižiūrinčio asmens atostogas per metus. Šis siūlymas susijęs su Europos šalių visuomenių senėjimu: pastebėta, kad moterys dažniau rūpinasi sergančiais šeimos nariais ir tai jas verčia apriboti profesinę veiklą, o vėliau lemia mažesnę pensiją. Valstybės raginamos prižiūrinčio asmens atostogas suteikti, kai slaugomi ne tik artimosios šeimos nariai – partneris, sutuoktinis, vaikas ar tėvai, bet ir kiti kartu gyvenantys asmenys. Nereikalaujama, kad tokios atostogos būtų apmokamos, tačiau suteikiant šias atostogas turi būti pateikiami tinkami įrodymai apie šeimos nario ar giminaičio priežiūrą.

Lietuvoje Darbo kodeksas jau šiuo metu sudaro sąlygas gauti neapmokamas atostogas slaugyti sergančiam šeimos nariui tiek, kiek rekomenduoja gydymo įstaiga. Kai šeimoje yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, ar tėvai augina neįgalų vaiką iki 18 metų per metus galima gauti iki 30 kalendorinių dienų neapmokamų atostogų, šalia kasmetinių apmokamų atostogų. Šį prašymą darbdaviai privalo tenkinti.

Be to, apdrausti ir reikiamą stažą turintys darbuotojai Lietuvoje taip pat turi teisę į „Sodros“ apmokamą 14 kalendorinių dienų priežiūrą susirgus vaikui iki 14 metų ar į 7 kalendorinių dienų ligos išmoką apsirgus kitam šeimos nariui.

* ATLEIDIMAS NUO DARBO DĖL SVARBIŲ APLINKYBIŲ. Direktyva taip pat nurodo, kad valstybės narės turi reglamentuoti, kada darbuotojas gali būti atleidžiamas nuo darbo dėl force majeure aplinkybių, susijusių su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojui būtina betarpiškai dalyvauti. Valstybės narės gali nustatyti apribojimus, kiek ir kokios trukmės tokie atleidimai gali būti.

Kaip minėta, Darbo kodeksas Lietuvoje jau šiuo metu numato atostogas ar laisvą laiką ypatingais atvejais: kai auginamas neįgalus vaikas iki 18 metų, kai prižiūrimas neįgalus asmuo, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, kai slaugomas sergantis šeimos narys, kai reikia dalyvauti mirusio asmens laidotuvėse ir panašiai. Darbo kodekso nuostatos taip pat numato darbuotojo teisę prašyti pakeisti darbo sąlygas, egzistuoja galimybė tartis dėl ne viso darbo laiko, nuotolinio darbo, lakstaus darbo grafiko, individualaus darbo režimo, nemokamo darbo laiko suteikimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Kupiškio marių pakrantėje – vaikų svajonės ir dėmesys globėjams

Antradienio pavakarę Kupiškio marių pakrantėje šurmuliavo vaikai ir jų globėjai. Taip iš anksto čia paminėta Globėjų diena. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Kupiškio tarnybos specialistės kartu su Kupiškio socialinių paslaugų centro padaliniu Globos centru organizavo renginį globėjams (rūpintojams) ir jų globojamiems (rūpinamiems) vaikams „Būkime kartu“. Marių pakrantėje vyko interaktyvūs žaidimai, kūrybinės dirbtuvės, psichologiniai testai-žaidimai, o globėjai pakviesti dalyvauti bendroje diskusijoje su psichologe Valija Šap.

„Tokie renginiai sukuria bendrystės jausmą ir sutvirtina tarpusavio ryšius. Mes ne tik bendravome su vaikais, mokėme juos saugaus elgesio prie vandens, bet kartu tvirtinome ir mūsų: tarnybos specialistų, globėjų ir globojamų vaikų ryšį. Bendri užsiėmimai, bendrų svajonių paieška, tai priemonės leidžiančios suprasti ir įvertinti vieniems kitų svarbą. Ir, žinoma, tai suteikia galimybę globėjams pabendrauti bendraminčių būryje, pasidalinti džiaugsmais, rūpesčiais ir patirtimi,“ – sakė Inga Ramanauskienė, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kupiškyje vyriausioji specialistė. Šiuo metu Kupiškio rajone pastogę, užuovėją bei šilumą pasirengę suteikti 23 globėjų šeimos, o jose globojami ir rūpinami 32 vaikai.

Kasmet liepos pirmąjį savaitgalį Lietuvoje minima Globėjų diena. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šiems žmonėms nuolat skiria didžiulį dėmesį. „Globėjai – nepaprasti žmonės, jų dėka keičiasi vaikų pasaulis. Kantrybė, supratimas ir meilė kitam, tai būtinos savybės vaikus globojančiam žmogui. O mūsų tarnybos užduotis, suteikti visą įmanomą pagalbą, žinių ir specialistų konsultacijų, kad užsimegztų tvirtas globėjo ir globotinio ryšys“, - sako Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė. Tad jau birželio 11 dieną Kupiškyje prasidėję renginiai, skirti Globėjų dienai paminėti, tęsis ir kituose miestuose ir miesteliuose.

Įstaigos globojamiems vaikams turi užtikrinti turiningą laisvalaikį

Globos įstaigų ir kitų su vaikais dirbančių institucijų rūpestis – turiningas nepilnamečių užimtumas vaikų globos namuose. Ne kartą pastebėta ir akcentuota, kad neturėdami įdomių pasiūlymų laisvalaikiui globos namuose, auklėtiniai pasišalina iš įstaigos, susiranda draugų gatvėje, laiku negrįžta. Vienas iš vaiko teisių apsaugos specialistų darbų – paraginti vaikų globos namus, kad laisvas vaikų laikas būtų turiningas ir vaikams būtų malonu vakarus leisti saugioje aplinkoje.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėjas Donatas Žakaris ir patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė susitiko su Radviliškio rajono policijos komisariato vadovu Linu Valiumi. Taip pat pasitarime dalyvavo ir Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Aivaras Kardašius. Paliesta labai svarbi problema – iš Radviliškio vaikų globos namų ,,Nykštukas‘‘ savavališkai pasišalina vaikai.

,,Svarbiausia mums pokalbio tema - vaikai, be leidimo pasišalinantys iš šios globos įstaigos. Keli vaikai bėga. Jiems 15-17 metų. Paprastai bėga tie patys vaikai. Laimė, jie nėra padarę kokių nusikalstamų veikų ar patekę į nusikaltėlių pinkles. Mums labai svarbu, kad vaikai būtų saugūs, kad įstatyminiai atstovai tai užtikrintų‘‘, – sako  Šiaulių apskrities VTAS vedėjas Donatas Žakaris.

Situacija, pabėgus vaikui dažniausiai būna tokia pati. Kai vaikas į globos įstaigą negrįžta iki 22 valandos, globos namai kreipiasi į policiją. Beveik visais atvejais policija ir globos namai žino, kur yra vaikai, nuvažiuoja ir juos parsiveža. Dažniausiai ieškoti vaikų važiuoja pareigūnai.

,,Vaikai vakarais išeina į miestą, dažniausiai pas draugus ir ten pasilieka. Globos namų darbuotojai turi pasirūpinti, kad vaikai vakarus praleistų saugioje aplinkoje, turėtų kuo užsiimti. Globos namai turi žinoti, ką čia augantys vaikai mėgsta, kokios veiklos juos domina. Taip pat būtina daryti viską, kad pavyktų su vaikais susitarti ir šie laiku grįžtų‘‘,- sako Donatas Žakaris.

,,Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) turi daug pastabų institucijos vadovams. ,,Nykštuke‘‘ vaikų skaičius sumažėjo, todėl yra galimybė kiekvienam vaikui, kai reikia, skirti pakankamai dėmesio – svarbu, kad būtų kontaktas su vaiku. Tokios rekomendacijos jau parašytos. Kai kuriems vaikams jau priskirti atsakingi darbuotojai. Dar rekomendavome įžvelgti vaikų gebėjimus ir nukreipti į papildomas ugdymo veiklas, sportą, meną, muziką. Tuos vaikus, kuriems jau yra 16 metų, galima įdarbinti. Pernai keli vaikai dirbo pas ūkininkus. Taip galėtų būti ir šiemet. Tai irgi padeda vaikus motyvuoti tinkamai elgtis‘‘,- sako  Larisa Paurienė, Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone.

 Panašių susitikimų dėl iš globos namų savavališkai pasišalinančių vaikų anksčiau buvo ir Šiauliuose. ,,Vaikas globos įstaigoje turi jaustis saugus, jausti rūpestį juo, žinoti, kur kreiptis iškilus sunkumams, turėtų su kuo pasikalbėti. Šį darbą su auklėtiniais turėtų dirbti vaikų globos namuose dirbantys specialistai. Svarbu ryšys, pokalbis su vaiku, emocijų atpažinimas, gebėjimas rasti tinkamiausius bendravimo su vaiku būdus. Pokalbių, kodėl vaikas pasirenka pasišalinti iš globos įstaigos nereikėtų atidėti vėlesniam laikui, svarbu išsiaiškinti priežastis tuojau pat. Jei vaikas nenori kalbėti, ar jam sunku reikšti mintis, galbūt reikėtų patarti, kad savo jausmus ir tai, ką galvoja, parašytų ant popieriaus lapo? Būdų yra įvairių. Tikri ir nuoširdūs pokalbiai su vaikais yra lyg vaistai‘‘, - sako Erna Šimkutė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šiaulių miesto savivaldybėje.

Pasak kalbintų Šiaulių apskrities VTAS atstovų, nereikėtų pamiršti nustatyti vaikams taisykles ir ribas, kas yra be galo svarbu vaikui. Vaikų globos namai turi taisykles, tačiau ar jos veiksmingos? Kaip jos kuriamos? Svarbu, kad taisyklės būtų kuriamos kartu su vaikais, išklausoma jų nuomonė. Negalima pamiršti, kad kol vaikas buvo pabėgęs iš globos namų, galbūt atsirado naujų rizikos veiksnių, todėl būtina su vaiku peržiūrėti taisykles, jas pakeisti ar papildyti.

Aptarta, kad globos įstaiga ,,Nykštukas‘‘ turi dirbti taip, kad vaikai būtų sudominti reikiama veikla. Susitikime su policija aptartos ir kito susitikimo temos – aktyviau įtraukti mokyklas ir socialinius darbuotojus, kad jie padėtų tiek vaikams, tiek globos namams. Žinoma, vaikams augti geriausia aplinka - šeima.

Pasitvirtinus šiurkščiam Etikos kodekso ir Elgesio standarto pažeidimui – darbuotojai gresia atleidimas iš darbo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM informuoja, kad iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo informaciją, jog į iš anksto suplanuotą nepilnamečio apklausą Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone vyriausioji specialistė atvyko neblaivi.

Darbuotoja nušalinta nuo pareigų.

Už pasitvirtinusį šiurkštų Vaiko teisių pagrindų įstatymo, Tarnybos darbuotojų Etikos kodekso ir Elgesio standarto pažeidimus darbuotojai siūloma griežčiausia nuobauda – atleidimas.

Alytaus dienos centrų lankytojai dalinosi vasaros planais su vaikų gynėjais

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Žaneta Abromaitienė susitikusi Alytaus vaikų dienos centrų specialistais sutarė ir vasarą tęsti susitikimus su dienos centrų vaikais. Vasaros atostogų metu sumažėja vaikų užimtumas, todėl  tėvų ramybei ir vaikų saugumui labai pasitarnauja vaikų dienos centrai, kurie siūlo įvairias saugias veiklas vaikų laisvalaikiui.

„Kiekviena vaiko diena turi būti saugi, nepaisant žiema tai ar vasara, tačiau tenka pripažinti, jog vasarą vaikų tyko daugiau pavojų. Todėl beprasidedant atostogoms, nusprendėme pasišnekučiuoti su dienos centrų lankytojais apie saugų elgesį“, - artėjant vaikų vasaros atostogoms kalbėjo Žaneta Abromaitienė, Alytaus apskrities VTAS vedėja.

Alytuje veikia 6 vaikų dienos centrai, kuriuos lanko apie 170 vaikų.  Kol nesibaigę mokslo metai centrų lankytojams sukuriamos sąlygos ne tik paruošti namų darbus, užsiimti įvairia kūrybine veikla, ugdyti socialinius įgūdžius, žaisti, prižiūrėti augintinius, bet ir pabendrauti su senyvais žmonėmis.

 „Mūsų vaikų dienos centras išskirtinis tuo, kad vaikai yra skatinami aktyviai bendrauti su seneliais, padėti jiems. Vaikai, kurie neturi savo senelių kuo puikiausiai gali kompensuoti bendravimo trūkumą su jais maltiečių vaikų dienos centre“, - apie „jauniausio“ Alytuje maltiečių vaikų dienos centro veiklą kalbėjo Onutė Žilionienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos Alytaus miesto skyriaus vadovė.

Vaikų gynėjai aplankę Alytaus vaikų dienos centrus „Esame vieni dėl kitų“ ir  „Gali“ džiaugėsi, kad vaikai žino, kaip saugiai elgtis, noriai bendrauja ir dalinasi savo vasaros planais.

Guvūs ir linksmi dienos centrų lankytojai kvietė vaikų gynėjus žaisti stalo žaidimus, pristatė augintinį vėžlį – Zigmą, dalinosi mintimis, ką veiks, kai užaugs ir bus per dideli lankyti vaikų dienos centrą.  „Eisim savanoriauti“, - tvirtino mažieji.

Socialinės priežiūros paslauga padeda išsaugoti mamą ir vaiką kartu

Jei vaikai, kurių mamos gavo ar šiuo metu dar gauna kompleksinę pagalbą institucinės globos pertvarkos projekto metu, būtų buvę atskirti nuo jų, tam būtų prireikę 22 bendruomeninių vaikų globos namų arba per 60 globėjų ar budinčių globotojų.

Ir tai tik skaičiai, jau nekalbant apie psichologinius aspektus, atsižvelgiant į tai, kokią traumą patiria vaikai, netekę tėvų globos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje nacionalinėje institucinės globos pertvarkos klasterio diskusijoje analizuotos socialinės priežiūros paslaugų, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir motinoms, kurios vienos augina vaikus iki 3 metų amžiaus, aktualijos, geroji patirtis bei iškylantys sunkumai.

Pasak institucinės globos pertvarkos ekspertų, tai labai svarbi projekto metu išbandoma bendruomeninė paslauga, padedanti siekti pertvarkos tikslo. Mat pertvarkos projekto tikslas ir yra, kad vaikas galėtų augti šeimoje, o iš jos gali būti paimamas tik išnaudojus visas galimas priemones šeimai įgalinti.

Anot ekspertų, būtent šios paslaugos tikslas ir yra vykdyti mažamečių vaikų atskyrimo nuo motinų (ar vieno iš turimų tėvų) prevenciją. Svarbu, kad bandomoji paslauga būtų teisiškai reglamentuota, tam šiuo metu rengiami pasiūlymai.

Socialinės priežiūros paslaugos projekto rėmuose šiuo metu yra teikiamos 9 Lietuvos regionuose, paslaugas jau gavo 105 moterys ir daugiau kaip 180 jų vaikų.

Diskusijoje įžvalgomis dalinosi paslaugos teikėjos vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos iš 9 Lietuvos regionų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, pertvarkos projekto regioniniai ekspertai.

Kaip pastebi paslaugą teikiančios organizacijos, siekiant paslaugų tęstinumo, reikalinga parengti šios paslaugos aprašą, kuriame būtų sukonkretintas paslaugos turinys, paslaugas teikiančių specialistų skaičius, pagalba kriziniais atvejais ir kiti aktualūs aspektai. Mat šiuo metu ne visada aišku, kaip organizuoti darbą vienu ar kitu atveju.

Išskirta ir paslaugų teikimo specifika moterims, turinčioms proto ar psichikos negalią. Taip pat darbo specifikos niuansai bei sunkumai, sprendžiant priklausomybių problemas, ypač besilaukiančių moterų priklausomybes psichotropinėms medžiagoms. Kaip pastebi specialistai, nors teikiant paslaugą užtikrinamos psichoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, tačiau pagalbą moterys ne visada priima.

Taip pat kelti tokie klausimai kaip vaikų priežiūra, kai paslaugos gavėjos dėl ligos ar traumos patenka į ligoninę ar turi išvykti skubiais reikalais, galimybės vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tėvystės nustatymo klausimai ir su tuo susiję socialinių garantijų aspektai.

Kompleksinė pagalba apima visą spektrą paslaugų, tokių kaip apgyvendinimas, socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijos, pasiruošimas gimdymui, naujagimių priežiūra, vaikų ugdymas, biudžeto tvarkymo, bendravimo, profesinių-darbinių, tėvystės įgūdžių ugdymas, pasirengimo savarankiškam gyvenimui mokymai, šeimų savipagalbos grupių organizavimas, teisinė pagalba, tarpininkavimas sprendžiant sveikatos, priklausomybių problemas ir kitos.

Tai leidžia padėti moterims visokeriopai sustiprėti ir išsaugoti galimybę pačioms auginti vaikus.

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2019.01.01 - 2019.05.31 Tarnybos statistiniai duomenys 

2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. statistiniai duomenys

2019 m. I ketv. Tarnybos statistiniai duomenys


 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X