AKTUALU

Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus saugo ne tik dieną, bet ir naktį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau Tarnyba) teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, poilsio ir švenčių dienomis. Tarnybos teritoriniuose skyriuose nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaikų teises gina vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai. Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

„Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos viena esminių dalių yra saugoti vaikus 24 val., be poilsio dienų. Tiek ekspertai, tiek partneriai, sprendimų priėmėjai pripažįsta – sistema veikia ir vaikai sulaukia pagalbos dieną, naktį, net ir didžiausių švenčių metu. Tai ne kartą užkirto kelią pavojui vaikų sveikatai ar netgi galbūt išgelbėjo vaiko gyvybę“, - pabrėžė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kartais vaikai patys prašo būti išvežti iš namų

„Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaiko teisių apsaugą užtikriname mes, budėtojai. Informaciją gauname specialiuoju telefonu, dažniausiai, iš policijos budėtojų. Per valandą turime sureaguoti ir nuvykti į įvykio vietą. Dažniausiai pranešimai būna dėl neblaivių tėvų, kurie neprižiūri savo vaikų. Įvykio vietoje visada būna policijos pareigūnai, kurie mielai bendradarbiauja su mumis ir padeda esant agresyviai nusiteikusiems asmenims,“ – apie savo darbą pasakoja vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja Diana Žukovskaja.

 Pasak budėtojos, pirmiausia išsiaiškinamos visos įvykio aplinkybes, būtinai pasikalbama su vaikais, sužinoma, ar nereikia medicinos pagalbos. Daugeliu atvejų randami giminaičiai, kurie pasiruošę laikinai pasirūpinti vaikais ir priglausti savo namuose, jeigu toks poreikis yra. Bet pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai reikia vežti vaikus į globos ar į gydymo įstaigas, kai yra poreikis suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.

„Dar liūdniau matyti vaikus gyvenančius nepriežiūroje, visą dieną nevalgiusius, kai tėvai vaikais nesirūpina, juos skriaudžia. Mūsų darbas ir pareiga – apsaugoti visus vaikus, užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikams ir ginti jų teises,“ – sako vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja D. Žukovskaja.

Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja Vida Baranauskienė teigia, kad visada yra atsižvelgiama į vaiko balsą, jo nuomonę: „Nuvykę į iškvietimus, gautus iš policijos, stengiamės nuramint vaiką. Pasakome, kad mes atvykome jam padėti, kad nesame blogiečiai. Pastebiu, kad kuo labiau stengiesi užmegzti su vaikais kontaktą, tuo jie labiau tavimi patiki. Jeigu atsiranda giminaičiai ar kiti artimais ryšiais susiję asmenys, vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai vaikų neapgyvendina globos namuose ar pas budinčius globėjus.“

Pasak V. Baranauskienės, būna ir tokių atvejų, kada vaikai patys paprašo būti paimti iš tėvų ir apgyvendinti kitoje aplinkoje: „Dažniausiai paaugliai prašo patys būti išvežti iš namų, nes patiria psichologinį smurtą iš tėvų. Jeigu vaikas nenori apsigyventi pas giminaičius, tada vežame vaiką pas globėjus arba į globos namus. Visais atvejais mes išklausome vaikų balsą ir į vaikų nuomonę atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“

„Kartais būna, kad vaikai serga, tuomet juos vežame į sveikatos priežiūros įstaigą. Buvo atvejis, kuomet vaikas buvo išbertas, jį nuvežėme į ligoninę ir joje jis liko sveikti. Jeigu matome, kad šeimoje yra problema, jog tėvas ar sugyventinis smurtauja ne tik prieš vaiką, bet ir prieš mamą, tuomet  pasiūloma pagalba ir mamai, paprastai mama su vaiku apsigyvena moterų krizių centre,“ sako vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja V. Baranauskienė.

Kaip veikia sistema?

Vaiko teisių apsaugos specialistai – budėtojai, atvykę pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems bei geriausiems jo interesams, išklauso vaiką, gebantį reikšti savo pažiūras tiesiogiai, o jeigu to padaryti neįmanoma, per atstovą pagal įstatymą ir priima sprendimą, atsižvelgiant į vaiko norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko geriausiems interesams.

Vaikais yra visapusiškai pasirūpinama. Esant poreikiui, vaikai yra vežami į gydymo įstaigą, kur jie yra apžiūrimi gydytojo, jiems yra suteikiama visa būtina medicininė pagalba.

Primename, jog, esant poreikiui užtikrinti vaikui saugią aplinką, jis dažniausiai laikinai apgyvendinamas pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą. Tik tais atvejais, kai nerandama artimųjų, kurie galėtų priimti vaiką į šeimą, vaikai apgyvendinami globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Kokia pagalba šeimai suteikiama?

Tais atvejais, kai vaikui nustatoma reali grėsmės jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir aukščiausias grėsmės lygis, jis yra paimamas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų), yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šeimai inicijuojamas atvejo vadybininko, dirbančio savivaldybėje, paskyrimas bei pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro Tarnybos mobilioji komanda, kuri po intensyvaus darbo su šeima pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima.

Tarnybos mobilioji komanda su šeima jos gyvenamojoje vietoje atlieka intensyvų darbą, teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Atvejo vadybininkas, kuris dirba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ir nėra Tarnybos darbuotojas, koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.

Atvejo vadybos tikslas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Šeimai bendradarbiaujant su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais ir sėkmingai keičiant netinkamą elgesį, kuris pažeidė vaiko teises ir geriausius interesus, vaikai grįžta į šeimas.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo apie 1500 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) jau pasibaigė 662 vaikams.

Tėvų globos netekę vaikai sėkmingai randa kelią į šeimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką, o užsienio piliečiai įvaikino 18 be tėvų globos netekusių vaikų.

„Tereikia atlikti keletą žingsnių ir į savo šeimą galėsite priimti vaiką, kuriam suteiksite tai, ko jis galbūt niekada neturėjo - meilę, šilumą, dėmesį, saugumą, namus, į kuriuos gera grįžti ir jaustis juose laukiamu...,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 33 sutuoktinių poros ir 4 nesusituokę asmenys įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką. Iš jų 4 šeimos įvaikino po du vienos šeimos vaikus. Įvaikinta 23 mergaitės ir 18 berniukų.

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (154 sutuoktinių poros ir  11 nesusituokusių asmenų). Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 477 galimi įvaikinti vaikai.

Pasak direktorės, kiekvienais metais stebima, jog asmenų, norinčių įvaikinti vaikus skaičius išlieka stabilus. „Kasmet Lietuvos piliečiai įvaikina apie šimtą vaikų. Tai rodo, jog žmonės nėra abejingi vaikų likimams, priima juos į savo šeimas nesibaimindami nusistovėjusių stereotipų apie tai, jog įvaikinti gali ne kiekvienas, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas. Įvaikinti tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo“, -  pabrėžė A. Jakavonienė. Visą informaciją kaip įvaikinti galima rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/

15 užsienio valstybių piliečių šeimų įvaikino 18 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 6 mergaites ir 12 berniukų.

Italijos piliečiai per pirmąjį šių metų pusmetį įvaikino 10 vaikų, Kanados piliečiai - 4, JAV piliečiai - 1, Naujosios Zelandijos piliečiai - 1.

Per visus 2018 metus 90 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. Iš 103 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų buvo įvaikintos 46 mergaitės ir 57 berniukai. 2018 m. 39 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 35 berniukus ir 21 mergaitę.

2018 metais Italijos piliečiai įvaikino 34 tėvų globos netekusius vaikus, Kanados piliečiai - 8 vaikus, Švedijos piliečiai - 7, JAV - 3 vaikus.

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Prieš 30 metų patirta vienybė šiandien kvietė jungtis į simbolinį Baltijos kelią

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai susirinkę Baltijos kelio 30-mečiui skirtame šventiniame minėjime drauge su kitais miestelėnais klausėsi 30 metų prisiminimų apie mūsų tautos vienybę ir dalinosi savaisiais.

„Tai buvo ypatinga diena. Mano mažajai dukrelei tuomet buvo vos keli mėnesiai, paprašiau anytos ją pasaugoti, o pati su tėvais ir brolio šeima išvažiavau prisijungti prie Baltijos kelio. Tikėjimas buvo didesnis už baimę. Stovėdami kažkur Ukmergės rajone, šalikelėje, susikibę už rankų jautėme neapsakomą džiaugsmą ir vienybę su kitomis Baltijos šalimis. Supratau, jog tai kelio pradžia būsimam mūsų valstybės pripažinimui. Šiandien aš didžiuojuosi, kad ten buvau“, - jaudinančiais prisiminimais dalijosi Romalda Stasionienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) mobiliosios komandos psichologė.

Prieš 30 metų tyliai, tačiau labai aiškiai savo siekius išreiškę Baltijos valstybės šiandien puoselėja iškovotą laisvę.

Alytiškius sukvietęs minėjimas stebino savo autentiška stilistika, išgirsti žodžiai ir dainų tekstai suvirpino net pačias tvirčiausias širdis, vaikų veiduose neblėso šypsenos. Susijungę į simbolinį Baltijos kelią šiandien alytiškiai spaudė vieni kitų rankas ir neslėpė džiaugsmo.

„Džiaugiuosi, kad aš buvau viena grandimi tos gyvos grandinės, kuri juosė tris laisvės siekiančias valstybes. Stovėjome nugara į rytus, veidais į vakarus, tuo viskas pasakyta. Buvo šiek tiek neramu, tačiau stojus į vieningą gretą su bendraminčiais bendraamžiais, senoliais ir vaikais supratau, kad tai istorinis momentas, kurio nelemta pamiršti“, - kalbėjo Rima Kundrotienė, Alytaus apskrities VTAS vyriausioji specialistė.

Po 30 metų mes džiaugiamės Baltijos kelio dalyvių vienybe ir tikime, kad šiandienos vaikai užaugę gerbs ir puoselės amžininkų prisiminimus apie patriotizmo ir tikėjimo kupinus 1989 – uosius.

 

Ypatingai Baltijos kelio sukaktis paminėta Pagynėje – į gyvą grandinę viltingai susikibo vaikiškos rankos

Prieš 30 metų du milijonus žmonių Baltijos kelyje sujungė laisvės ir vienybės idėja. Šiandien Vaikų gerovės centro „Gynia“ (Kauno r.) jaunuomenė susikibo į gyvą grandinę išreikšdami savo teisę ir troškimą augti šeimoje.

„Norėjome kartu su šaunia šio centro bendruomene nutiesti paraleles tarp istorinių įvykių ir šiandienos. Parodyti, kad tikėjimas ir viltis padaro stebuklus“, kalbėjo akcijos iniciatorė, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Mockienė.

Į simbolinį Baltijos kelią Pagynės liepų alėjoje vaikus palydėjo jaunas charizmatiškas būsimas politologas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Gytis Bagdonavičius paprastai, bet įtaigiai pravedė vaikus istoriniais 1989 rugpjūčio 23-iosios keliais. Perteikė to meto dvasią pasiremdamas archyvinėmis fotografijomis bei gyvais paties iš artimųjų perimtais prisiminimais.

Šiuo metu „Gynios“ vaikų gerovės centre laikinai gyvena 17 be tėvų globos likusių mergaičių ir berniukų. Net ir vasarą pasisvečiuoti jie nebuvo paimti. Kiekvienas iš šių vaikų viltingai laukia kol pasikeis tėvų gyvenimo būdas arba kol atsiras savo namų duris atverti pasiruošusi šeima.

Mainais į turiningą laisvalaikį - vaikų pažadai naujiems mokslo metams

Pasidžiaugti besibaigiančia vasara ir pasikalbėti apie naujų mokslo metų iššūkius, kiekvieno moksleivio ir vaiko pareigas bei teises Pasvalio rajono vaikus pakvietė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities (VTAS) specialistai. „Vaiko teises ginantys specialistai kartu su partneriais vaikus  pakvietėme į išvyką į Anykščius. Kai  kuriems tai buvo vienintelė išvyka šią vasarą, tad vaikams ne tik dovanojome šventę, bet ir įgyvendinome teisę į turiningą poilsį, o mainais sulaukėme pažadų stengtis mokytis, būti drausmingais ir padėti vieni kitiems“, - apie išvyką su vaikais pasakojo jos sumanytoja, Panevėžio VTAS vedėja Žaneta Ginaitė. 

Daugiausia emocijų ir diskusijų vaikams sukėlė dalyvavimas edukacinėje programoje „Duonelė kasdieninė“. Tiek edukatorės, tiek ir vaikus lydėję VTAS darbuotojos pabrėžė sunkų ir ilgą, darbui imlų kelią nuo grūdo iki duonos kepalo bei pateikė gyvenimiškus pavyzdžius: nuo pirmosios raidės iki profesijos, nuo pagarbos kitam iki draugystės. Vaikams buvo primintos senosios patarlės apie duoną, darbą ir pagarbą, šiomis temomis vyko ir diskusija su mažaisiais.

Vaikų teisių gynėjoms teko atsakyti į klausimus kokias teises ir kokias pareigas tuo  metu turėjo vaikai, kokius darbus jie dirbo ir kas prižiūrėdavo mažiausius kai tėvams tekdavo dirbti laukuose. „Vaikams svarbu geras pavyzdys, naujos patirtys, turiningas laisvalaikis, tada ir kalbos apie mokslo svarbą, žinias ir galimybes, vaikus lengviau pasiekia. Mūsų tikslas ne tik ekskursija, bet ir vaikų motyvacija mokytis, siekti, kurti, būti tolerantiškais ir draugiškais“, - sakė Ž. Ginaitė.

Turiningas laisvalaikis net 35 vaikams buvo garantuotas.

Rugsėjo pirmosios visi laukia su jauduliu

Artėjant rugsėjui, prasideda pasiruošimas darželiui ir mokyklai, kuris visada sukelia papildomų rūpesčių, jaudulio, pokyčių vaikams, tėvams, globėjams, pedagogams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutės rajone Indra Pranaitienė teigia, kad šeimos rugsėjo pirmosios laukia su jauduliu: vieniems neramu, kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje, kitiems – kaip suruošti vaikus į mokyklą. Šeimos, kurios patiria finansinių sunkumų, gali gauti paramą iš valstybės.  

„Labiausiai nerimauja tos šeimos, kurios pirmą kartą lydės savo atžalas į mokyklą. Joms rūpi ne mokyklinio krepšelio paruošimas, ne vaiko pasiekimai, bet jo emocinė būklė: kaip jis jausis naujoje aplinkoje, ar niekas neskriaus, kaip suras kabinetą, ar išdrįs paprašyti pagalbos, kaip vienas grįš į namus. Nerimauja ir šeimos, kurių pajamos yra nedidelės“, – pasakoja I. Pranaitienė.

Vaikų pareiga – mokytis, tėvų – sukurti tam tinkamas sąlygas

Vaikas turi teisę mokytis ir pareigą stropiai mokytis, o tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą – sudaryti vaikui saugią, mokymuisi ir visapusiškam bei harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai, lankydamiesi šeimose, pastebi, kad ne visi tėvai deramai vykdo savo pareigas.

„Besilankant šeimose, kuriose auga mokyklinio amžiaus vaikai, neretai tenka apgailestauti, kad tėvai nesugeba ir nesistengia sudaryti vaikams bent minimalių sąlygų mokytis: namuose nėra ne tik švarios vietos, bet net stalo, kėdės, kur vaikas galėtų ruošti pamokas, nėra ugdymuisi skirtų priemonių, švarių rūbelių. Pakalbinti šių šeimų tėvai dažnai atsako, kad dar negavo išmokų ir nieko nepirko“, – iš patirties kalba I. Pranaitienė.

Pasak patarėjos, vaiko teisių apsaugos specialistai nėra linkę smerkti tėvų, o siekia padėti jiems suprasti, kad tai yra jų pareiga užtikrinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi. Šeimoms, kurioms reikalinga pagalba, inicijuojama atvejo vadyba, pradedamos teikti socialinės paslaugos, tėvams skiriami įpareigojimai.

Socialinė parama mokiniams

Nepasiturinčios šeimos, patiriančios sunkumų auginant mokyklinio amžiaus vaikus, gali gauti valstybės paramą. Joms reikia kreiptis į savo deklaruotos ar gyvenamosios vietos savivaldybę. Socialinė parama skiriama nemokamam maitinimui ir mokinio reikmenims įsigyti. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 183 eurai.

Šiais metais mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydis yra 76 eurai. Parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti teikiama ir nepinigine forma, jeigu mokinys auga socialinę riziką patiriančioje šeimoje. Jei mokinys patiria socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkinys sudaromas pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Norintys gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymus savivaldybėms gali pateikti iki spalio 5 dienos. Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai. Prašymą taip pat galima pildyti internetu www.spis.lt.

Detalesnę informaciją rasite paspaudę nuorodą: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams

Šeimos kortelė

Valstybė, siekdama stiprinti šeimas ir palengvinti jų buitį, sukūrė Šeimos korteles, kuriomis galės naudotis gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Šeimos kortelė garantuoja specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas prekėms bei renginiams. Šeimos kortelės turėtojai įgyja galimybę naudotis vienkartinėmis ar daugkartinėmis kortelės partnerių nuolaidomis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Nuolaidų krepšelis bus nuolat kintantis.

Kortelė pradės galioti nuo rugsėjo pirmos dienos ir tai tikrai padės šeimoms lengviau pasiruošti mokslo metams.

Norint gauti Šeimos kortelę, galima pildyti prašymą interneto svetainėje www.spis.lt, rašyti raštu (prašymo formą galima rasti svetainėje www.seimos-kortele.lt) ir siųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui paštu, adresu A. Vivulskio g. 16, 03115 Vilnius, arba pateikti tiesiogiai atvykus į departamentą.

Detalesnę informaciją rasite paspaudę nuorodą: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-kortele#Nuolaidos

Globos namų paauglius subūrė vienuolės dovanotas krikščioniškas filmas

Kėdainių pagalbos šeimai centre gyvenantys paaugliai, dėl kurių nuolatinių pabėgimų per mėnesį pradedama iki dešimt ikiteisminių tyrimų, konfliktuojantys ir nelankantys mokyklos, vieną vasaros vakarą savarankiškai susirinko pasižiūrėti dokumentinio filmo apie šv. Joną Boską.

„Apie kunigą, kuris visiems padėdavo“, – tokie buvo atsiliepimai mergaitės, kuri, jau praėjus gerokai laiko, auklėtojos pasiteirauta įspūdžių apie tą vakarą. „Filmo peržiūrą organizavosi patys vaikai, mes nieko net nežinojome, jie nesisakė,“ – patvirtino Centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ligita Ročkienė. 

Kompaktinį diską su šiuo filmu padovanojo pokalbio su jaunimu susitikusi salezietė sesuo Liucija Grybaitė. Ji parinko filmą apie XIX a. pradžioje Italijoje gimusį kunigą, Saleziečių kongregacijos įkūrėją, šv. Joną Boską, kuris geriausiai žinomas kaip našlaičių ir apleistų vaikų globėjas.

Tuomet vienuolės pokalbis su grupele jaunuolių vyko už uždarų durų. Centro darbuotojų žodžiais, „susirinko patys sunkiausi“. Dešimt paauglių vaikinų ir merginų: varginami priklausomybių, nepajėgiantys atsispirti neigiamai pašalinių įtakai arba tiesiog nematantys prasmės kitaip gyventi. Apie ką jie kalbėjosi, ten, už kambario sienų, ir pasiliko. Sesuo Liucija tik pasidalijo žinia, kad klausta apie rekolekcijas. “Kas tai?”, – rūpėjo vienam vaikinukui, kažką apie tai buvo girdėjęs, sudomino. Taip pat neslėpė, kad bendrystę su šiuo jaunimu tęs.

Su jaunimu pabendrauti maloniai sutikusi sesuo Liucija yra ypatinga asmenybė, randa laiko įvairiapusei veiklai, inicijuoja muzikinius projektus, Marijos radijuje veda laidas jaunimui. Liucija vadovauja seserų saleziečių namams Kaune, o itin daug laiko ir energijos skiria darbui su jaunimu. Pastaroji patirtis ir padėjo rasti kontaktą su globos namų jaunuomene.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Sigita Mockienė įsitikinusi, kad į kiekvieno vaiko širdį galima rasti kelią, tik pastangų skirtingai prireikia. „Mes pabandėme paaugliams pasiūlyti autoritetą, žmogų, kurio gyvenimo būdas įkvepia, o ne kasdien girdimi žodžiai skatina susimąstyti“, – paaiškino apie vienuolės ir vaikų susitikimo tikslą. Vaiko teisių gynėjai jau trečią kartą šiemet grįžo į šią įstaigą, išbandė nestandartinius sprendimus.

Bėgantys paaugliai – didelis rūpestis ne vienuose šalies globos namuose. Laiku vaikams negrįžus, nepavykus susiekti, tenka pranešti policijai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ir nesvarbu, kad naktį ar kitą dieną vaikas sugrįš, tarnybų atsakomybė ir procedūros yra tokios pat, kaip šiam dingus.

Psichologai teigia, kad elgesio ir emocijų problemų turintys vaikai, tai tie jauni žmonės, kurių meilės ir saugumo poreikis nebuvo patenkintas. Todėl prieš pasmerkiant nepatogų vaiką, paauglį globos namuose, klasėje, bendruomenėje, visada pagalvokime, ką padarėme dėl jo.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad globos namuose augantiems vaikams, kurių ryšys su biologiniais tėvais ar kitais artimaisiais dėl įvairių priežasčių nutrūkęs, labai svarbus tvirtas santykis su kitu suaugusiu žmogumi, jis atsiliepia asmenybės vystymuisi. Suaugusieji šį ryšį gali užmegzti pakviesdami vaikus pasisvečiuoti arba priimdami vaiką į savo šeimą gyventi nuolat.

Vaiko teisių gynėjų apsilankymas vasaros stovykloje praturtino vaikus žiniomis apie jų teises ir pareigas

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės atvyko į dienos stovyklas, kad su vaikais pasikalbėtų apie jų teises ir pareigas. Dešimtys vaikų vasaros atostogas baigia dienos stovyklose. Šiaulių Menų mokykla į savaitę trunkančias dienos stovyklas sukvietė apie 80 vaikų ir paauglių.

Stovyklos vyksta keliuose Menų mokyklos vaikų klubuose, kur ir lankėsi VTAS specialistės. Vaikai VTAS specialisčių klausinėjo, koks yra jų darbas, ką veikia VTAS darbuotojai, ar bendrauja tik su vaikais. Buvo net klausimų, kas yra vaiko teisės, kuo jos skiriasi nuo pareigų. Būtent apie tai kalbėti ir buvo pasiruošusi Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

,,Maloniai nuteikė tai, kad vaikai labai noriai bendravo, klausinėjo, uždavė labai svarbių klausimų. Ne visi vaikai skiria pareigas ir teises, tai daug klausimų buvo apie tai. Diskusija buvo turininga, vaikai smalsūs ir jie tikrai gavo atsakymus į visus pateiktus klausimus“, – sako Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Bekalbant apie vaikų teises ir pareigas kalba pakrypo apie saugaus eismo taisykles. Vaikai jau žinojo, kad jie turi teisę viešose erdvėse jaustis saugūs ir čia pat pridūrė, kad už savo saugumą gatvėje jie ir patys turi prisiimti atsakomybę.

,,Negalima šalia gatvės stumdytis, žaisti, ant važiuojamosios dalies pamesti žaislus, nuspirti kamuolį. Jokiu būdu negalima einant per perėją ar kaimo keliu kalbėti mobiliuoju telefonu arba klausytis ausinuko. Tai pavojinga, nes negirdėti mašinų“, – kalbėjo mažoji stovyklautoja.

,,Jau žinau, kad visi vaikai turi teisę į pramogas, į vasaros atostogas, bet mes turime ir pareigą mokytis visko, ko mums prireiks kasdien. Todėl ir prisiminėme saugaus eismo taisykles, juo labiau, kad artėja mokslo metai“, – sakė kitas stovyklautojas.

,,Laiką praleidome turiningai. Mes sužinojome, kas domina vaikus, o vaikai gavo atsakymus į juos dominančius klausimus. Malonu, kad pokalbis apie vaikų teises ir pareigas buvo ne kaip pamoka, o kaip diskusija“, – sako Jolita Margevičienė.

Dienos stovyklos vyks iki pat mokslo metų pradžios.

Vaiko teisių gynėjų apsilankymas vasaros stovykloje praturtino vaikus žiniomis apie jų teises ir pareigas

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės atvyko į dienos stovyklas, kad su vaikais pasikalbėtų apie jų teises ir pareigas. Dešimtys vaikų vasaros atostogas baigia dienos stovyklose. Šiaulių Menų mokykla į savaitę trunkančias dienos stovyklas sukvietė apie 80 vaikų ir paauglių.

Stovyklos vyksta keliuose Menų mokyklos vaikų klubuose, kur ir lankėsi VTAS specialistės. Vaikai VTAS specialisčių klausinėjo, koks yra jų darbas, ką veikia VTAS darbuotojai, ar bendrauja tik su vaikais. Buvo net klausimų, kas yra vaiko teisės, kuo jos skiriasi nuo pareigų. Būtent apie tai kalbėti ir buvo pasiruošusi Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

,,Maloniai nuteikė tai, kad vaikai labai noriai bendravo, klausinėjo, uždavė labai svarbių klausimų. Ne visi vaikai skiria pareigas ir teises, tai daug klausimų buvo apie tai. Diskusija buvo turininga, vaikai smalsūs ir jie tikrai gavo atsakymus į visus pateiktus klausimus“, – sako Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Bekalbant apie vaikų teises ir pareigas kalba pakrypo apie saugaus eismo taisykles. Vaikai jau žinojo, kad jie turi teisę viešose erdvėse jaustis saugūs ir čia pat pridūrė, kad už savo saugumą gatvėje jie ir patys turi prisiimti atsakomybę.

,,Negalima šalia gatvės stumdytis, žaisti, ant važiuojamosios dalies pamesti žaislus, nuspirti kamuolį. Jokiu būdu negalima einant per perėją ar kaimo keliu kalbėti mobiliuoju telefonu arba klausytis ausinuko. Tai pavojinga, nes negirdėti mašinų“, – kalbėjo mažoji stovyklautoja.

,,Jau žinau, kad visi vaikai turi teisę į pramogas, į vasaros atostogas, bet mes turime ir pareigą mokytis visko, ko mums prireiks kasdien. Todėl ir prisiminėme saugaus eismo taisykles, juo labiau, kad artėja mokslo metai“, – sakė kitas stovyklautojas.

,,Laiką praleidome turiningai. Mes sužinojome, kas domina vaikus, o vaikai gavo atsakymus į juos dominančius klausimus. Malonu, kad pokalbis apie vaikų teises ir pareigas buvo ne kaip pamoka, o kaip diskusija“, – sako Jolita Margevičienė.

Dienos stovyklos vyks iki pat mokslo metų pradžios.

Tarnyboje lankėsi projekto "Moksleiviai į Vyriausybę" dalyviai

Tarnyboje lankėsi projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviai. Moksleiviai susipažino su Tarnybos darbu, daugiau sužinojo apie Tarnybos veiklą, struktūrą, vaiko teisių apsaugos specialistų darbo pobūdį, susipažino su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pokyčių istorija.

Projekto dalyviai lankėsi Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje, kurio vyr. specialistės papasakojo moksleiviams apie Tarnybos darbą, atsakė į visus moksleiviams kilusius klausimus.

Apie Pagalbos vaikams linijos koordinavimą plačiau papasakojo Jurgita Jankūnaitė, su mobiliųjų komandų darbu supažindino Jurgita Bučiūtė-Barysienė, apie ypatingus atvejus papasakojo Skaistė Vasiliauskė, su grėsmės lygių nustatymu supažindino Gabrielė Platakytė.

Pirmasis Kauno arkivyskupijos atstovų ir vaiko teisių gynėjų susitikimas nutiesė bendrų veiklų stiprinant pagalbą vaikui ir šeimai kelius

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė susitikime su Kauno arkivyskupijos kurijos apaštaliniu administratoriumi Algirdu Jurevičium, arkivyskupijos Carito direktoriumi Arūnu Kučiku ir parapijos bendruomenės aktyvinimo programos koordinatore Milita Žičkute Lindžiene aptarė galimą bendradarbiavimą įgyvendinant įvaikinimo, vienišų vaikų globos skatinimo, pagalbos krizę išgyvenančiai šeimai, smurto artimoje aplinkoje prevencijos iniciatyvas.

“Pirmas susitikimas suteikė daug informacijos ir minčių tolimesnėms iniciatyvoms. Dauguma tikslų yra bendri, priemonės yra viena kitą papildančios, todėl neabejoju tolimesniu turiningu bendradarbiavimu”, – po susitikimo kalbėjo A. Jakavonienė.

Vyskupas A. Jurevičius pasidalijo informacija apie Kauno arkivyskupijoje vykdomą apaštalinę ir savanorišką veiklą. Arkivyskupija didžiuojasi Vaiko gerovės instituto, kurio įkvėpėja sesuo Asta Kuzmickaitė pasiekimais, sesers salezietės Liucijos Grybaitės sėkmingu darbu su vaikais. Drauge su Carito atstovais aptartos konkrečios programos ir grupių veikla, kur vaiko teisių specialistų, Tarnyboje dirbančių psichologų dalyvavimas būtų tikslingas.

Ilgiau nei numatyta užsitęsusiame pokalbyje sutarta, kad svarbiausia yra pasiekti kenčiantį ir reikalaujantį pagalbos.

 

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

2019.01.01 - 2019.07.31 Tarnybos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X