AKTUALU

Dažniausiai sutinkami mitai apie įvaikinimą ir kaip yra iš tiesų

Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Dalinamės dažniausiai girdimais mitais apie įvaikinimą ir pateikiame informaciją, kaip yra iš tikrųjų.

MITAS: vaikai įvaikinami neatsižvelgiant į jų nuomonę

Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja vaiko interesams.

Kiekvieno įvaikinamo vaiko atveju, šios Civilinio Kodekso nuostatos yra laikomasi.

Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Globos namuose dirbantys psichologai, socialiniai darbuotojai ar globos namų darbuotojai, turintys artimą ryšį su vaiku, atsižvelgdami į vaiko amžių ir brandą, išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės augti įtėvių ar globėjų šeimoje, pasitikslinami vaiko lūkesčiai galimai šeimai, jų gyvenimo būdui. 

Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje. Tik esant teigiamai vaiko nuomonei dėl įvaikinimo, pradedama organizuoti ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra bei ieškoma užsienio piliečių šeima, galinti geriausiai užtikrinti galimo įvaikinti vaiko interesus.

MITAS: įvaikinimo procese nevertinama vaiko globėjo (rūpintojo) ir kitų vaiko giminaičių nuomonė

Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad būtinas vaiko įstatyminio atstovo (tėvų, kai jiems teismas nėra neterminuotai apribojęs tėvų valdžios, globėjo ar (rūpintojo) rašytinis sutikimas dėl vaiko įvaikinimo, kuris privalo būti patvirtintas teismo.

Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas. Pirmiausiai vaikai, įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti. Pažymėtina, kad didelė grupė vaikų (3 broliai/seserys ar daugiau) gali būti siūloma globoti (rūpinti) arba įvaikinti skirtingoms šeimoms, jei jos sutinka palaikyti ryšį ir užtikrinti bendravimą tarpusavyje, užtikrinant tiek vaikų teisę gyventi šeimoje, tiek išlaikyti brolių/seserų tarpusavio ryšius.

MITAS: įvaikinti gali užsienio piliečiai savarankiškai kreipęsi į Tarnybą

Tarnyba, vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą, kiekvienu įvaikinimo atveju bendradarbiauja išimtinai tik su akredituotų užsienio organizacijų, kurioms suteiktas įgaliojimas veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, atstovais arba užsienio šalių centrinėmis institucijomis, kurių nacionalinė teisė leidžia vykdyti tarptautinį įvaikinimą bendradarbiaujant centrinėms įvaikinimo institucijoms.

Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Pastebėtina, kad tokia šeima turi atitikti savo valstybės, kurioje gyvena, reikalavimus dėl galimybės įvaikinti, taip pat ir Lietuvos Respublikos.

Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje. Naujos užsienio organizacijos neakredituojamos vykdyti tarptautinį įvaikinimą nuo 2006 m.

MITAS: įvaikinimo pirmenybė teikiama užsienio, o ne Lietuvos piliečiams

Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos. Tokiems asmenims neatsiradus arba nesutikus vaiko globoti ar įvaikinti, ieškoma giminystės ryšiais su vaiku nesusijusių asmenų šeima, kuri galėtų vaiką globoti (rūpinti) ar įvaikinti. 

Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas, pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija. Taigi, tarptautinis įvaikinimas yra kraštutinė priemonė siekiant užtikrinti vaikui prigimtinę jo teisę – augti šeimoje.   

MITAS: ginami būsimų įvaikintojų, o ne vaikų interesai

Iš tiesų tėvų globos netekusio vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo organizavimas – tai siekiamybė suteikti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti šeimoje ir užtikrinti jo prigimtinę teisę, kurioje jis jaustųsi saugus, mylimas, būtų užtikrinamos vaiko teisės ir geriausi interesai. Todėl vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo organizavimas yra paremtas iškirtinai tėvų globos netekusių vaikų geriausiais interesais.

Visais atvejais, taikant įvaikinimo procesą reguliuojančias procedūras, parenkama šeima, galinti geriausiai užtikrinti tėvų globos netekusio vaiko interesus, o ne vaikas konkrečiai šeimai.

MITAS: įvaikinus vaiką užsienyje nežinomas tolesnis jo likimas

Iš tiesų akredituotos organizacijos įsipareigoja ir teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo – kas pusę metų, kitus 2 metus – kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba), kurią sudaro nustatytos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.

Tarnyba visuomet analizuoja grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, jų adaptaciją, teikiamą pagalbą ir vaiko pasiekimus.

Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos.  Didžioji užsienio piliečių šeimų dalis, kurios įvaikina vaiką iš Lietuvos, įvaikintiems vaikams atvirai kalba apie kilmės šeimą, neretu atveju palaiko tarpusavio bendravimo ryšius su įvaikinto vaiko šeima: broliais, seserimis, tetomis, dėdėmis, seneliais ar kitais giminaičiais.

Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus. Užsienio piliečių šeimos, neretu atveju, bendrauja su kitomis iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis. Tokiu būdu sudaromos galimybės įvaikintiems vaikams bendrauti tarpusavyje. Užsienio piliečių šeimos, kuriose auga įvaikinti vaikai iš Lietuvos, dažnai ir atvyksta į Lietuvą. Kelionės metu įtėvių šeimos ir vaikai aplanko vaikų globos namus, kuriuose augo vaikas, stengiasi surasti giminaičių ar kitų, vaikui svarbių asmenų iš praeities.

MITAS: įvaikinimo procedūra yra ilga ir sudėtinga 

Iš tiesų įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus.

Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros tikėtina trukmė – iki 6 mėnesių.

Trukmė didžiaja dalimi priklauso nuo to, kokie ir kiek vaikų tuo metu yra galimų įvaikinti.

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios. Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai. Didžioji dalis šeimų pageidauja įvaikinti vieną vaiką.

Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikus (nuo 7 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupes.

2018 metų duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje sąraše 77 šeimos laukia pasiūlymų įvaikinti. Iš jų net 87 proc. laukia vaiko iki 3 metų amžiaus (iš jų net trečdalis laukia vaiko iki 1 metų amžiaus).

 

 

 

 

 

 

 

Kas yra Tarnybos mobilioji komanda?

Tarnybos mobilioji komanda (apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių ir (ar) patirties dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis) 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo iš tėvų, globėjų (rūpintojų) (nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) atlieka su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje vietoje intensyvų darbą: teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį ir sudaryti saugią gyvenamąją aplinką vaikui. Daugiau informacijos ieškokite čia: http://www.vaikoteises.lt/klausimai-atsakymai/vaiko-teisiu-apsauga/ 

 

 

Paaiškinimas, kaip nustatoma grėsmė vaikui

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs 2018 m. liepos 1 d., draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių. Skaitykite daugiau.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Savo priklausomybių nepripažįstančių tėvų „nuopelnas“ – kasdien į „karą“ einantys vaikai

„Tai ką išgyvena vaikas, augdamas šeimoje, kurioje vienas ar abu tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, galima prilyginti potrauminio streso sutrikimui, kuris išsivysto žmonėms, dalyvavusiems karo veiksmuose ar išgyvenusiems stichines nelaimes“, – tvirtino Romalda Stasionienė, Alytaus apskrities vaiko teisių skyriaus (toliau – VTAS)  mobiliosios komandos vyriausioji specialistė (psichologė).

Alytuje įvyko Alytaus priklausomybių konsultacinio punkto veiklos rezultatų pristatymas. „Šiandienos susitikimą galime pavadinti apskritojo stalo diskusija. Mes kalbėjomės ne tik apie Priklausomybių ligų specialistų asociacijos darbus, priklausomybės alkoholiui žalą, bet diskutavome ir apie Alytuje veikiantį Priklausomybių konsultacinį punktą, ir jo naudą alytiškiams“, – susitikimo įspūdžiais dalijosi Virginijus Tamulionis, Alytaus apskrities VTAS mobiliosios komandos vyriausiasis specialistas (priklausomybių specialistas) ir susitikimo organizatorius.

Susitikime dalyvavo ir Priklausomybių ligų specialistų asociacijos (toliau - asociacija) pirmininkas Gytis Jurevičius ir pirmininko pavaduotojas Deividas Smailys. Į diskusiją su asociacijos atstovais atvyko Vaiko teisių skyriaus, policijos, Bendruomenės namų, Socialinių paslaugų centro, SOS vaikų kaimai Lietuvoje, Psichologinės pedagoginės tarnybos, Psichikos sveikatos centro, Visuomenės sveikatos biuro, Pusiaukelės namų atstovai.

Pasak D. Smailio informacija apie priklausomybes, jų padarinius aktuali ne tik organizacijoms, dirbančioms su socialiai pažeidžiamais žmonėmis, bet ir kiekvienam mūsų. Atlikus tyrimus išaiškėjo, kad net 49 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų rizikingai vartoja alkoholinius gėrimus. Tai nereiškia, kad jie turi priklausomybę, bet riba, skirianti nuo jos, labai maža ir šie skaičiai verčia susimąstyti. 

Alytaus apskrities VTAS specialistai įsitikinę, kad pirmas žingsnis kovoje su krize suvokimas – kuo ilgiau šeima neigs priklausomybę, tuo gilesnes traumas patirs vaikai.

V. Tamulionio nuomone, darbas su šeimomis, išgyvenančiomis krizes – didelis iššūkis. Juk svarbiausia, kad šeima įveiktų sunkumus, o vaikai vėl jaustųsi saugūs savo namuose, su savo tėvais. „Nemenka dalimi jaučiuosi už tai atsakingas, nes privalau priklausomybę turinčius šeimos narius nukreipti tinkama linkme“, – kalbėjo V. Tamulionis, po darbo valandų Alytaus apskrities VTAS, besidarbuojantis Alytaus priklausomybių konsultaciniame punkte. 

Dažnai į šį punktą kreipiasi būtent tos šeimos, su kuriomis VTAS Mobiliosios komandos specialistai susiduria kasdienėje savo veikloje. „Pamatęs tuos žmones atėjusius į Priklausomybių konsultacinį punktą, lengviau atsidūstu – reiškia mano darbas nenuėjo veltui, jie motyvuoti ir pasirengę keistis“, – pasidžiaugė V. Tamulionis.

Jaunųjų teisininkų kvietimu Seime faktais griauti mitai apie „vaikų grobimus“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė Seime vykusioje diskusijoje: „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“ pabrėžė, kad kai kurie atskirų organizacijų nariai kuria mitus apie naująją vaikų apsaugos sistemą, tačiau jie visi sudūžta į faktus. Skaidres galite rasti čia

„Vaikų teisių gynėjų tikslas yra saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mūsų tikslas nėra bausti tėvus, mūsų tikslas – saugoti vaikus. Mūsų misija – ginti, gelbėti, gerbti, girdėti, globoti kiekvieną vaiką“, – konferencijos pradžioje sakė A. Jakavonienė.

Kaip pagrindinius pertvarkos tikslus A. Jakavonienė išskyrė ankstyvą atpažinimą šeimų, auginančių vaikus, kurios galimai patiria smurtą ar kitus socialinės rizikos veiksnius. Anot jos, šiame kontekste labai svarbus nepakantumo vaiko teisių pažeidimams visuomenėje ugdymas, visuomenės įtraukimo į šeimų, patiriančių socialinę riziką, atpažinimo didinimas bei pareigos informuoti apie galimus vaiko teisių pažeidimus įtvirtinimas įstatyme.

Tarnybos direktorė A. Jakavonienė pažymėjo, kad vaiko teisių ir interesų apsaugos stiprinimas užtikrinamas keliomis pagrindinėmis priemonėmis: vaiko teisių apsaugos užtikrinimas 24/7, valstybės vaiko teisių apsaugos funkcijos delegavimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, vienodo vaiko teisių apsaugos standarto užtikrinimas visoje LR teritorijoje bei vaiko teisių apsaugos sistemos skaidrumo užtikrinimas.

„Gavę informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko gyvenamojoje ar kitoje neutralioje aplinkoje, kurioje tuo metu yra vaikas, vaiko teisių apsaugos specialistai apsilanko itin skubiai: smurto atveju – tą pačią dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas (gavus pranešimą iš policijos – per 1 valandą), kitais atvejais – per 3 darbo dienas“, – sakė A. Jakavonienė.

Per 7 mėnesius (nuo 2018 m. liepos 1 dienos) gauta apie 10 tūkst. pranešimų dėl beveik 14 tūkst. vaikų, kai galimai buvo pažeistos vaiko teisės. Beveik 70 proc. tokių pranešimų gaunama iš policijos, rečiausiai pranešimai gaunami iš mokytojų ir medikų.

Daugiau statistikos rasite čia.

Renginio metu auditorija supažindinta su vaikų teisių apsaugos teisine aplinka, prelegentai pateikė savo požiūrį į atskirus politikų siūlymus, diskutavo dėl  Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų kompetencijas ir kvalifikaciją.

Jeigu užteko meilės vienam vaikui, užteks ir dar keturiems

Nuolatinė vaiko globa – atsakingas žingsnis, kurį pasiryžta žengti tikrai ne kiekviena šeima. Nuo pat pirmos minutės, nusprendus suteikti likimo nuskriaustam vaikui saugų prieglobstį, namų šilumą ir dalį savo širdies, reikia paaukoti ir daug kantrybės, norint, jog globojamas vaikas jaustųsi esąs savas ir pilnavertis šeimos narys. O jeigu meilės, kuri dažniausiai skiriama vienam globojamam vaikui, prireiktų iškart keturiems? „Iš pradžių laikinai globojome du vaikus, po to galvojome, jog laikinai priimsime dar du jų brolius, bet ilgainiui pripratome prie jų visų ir nebegalėjome išsiskirti, nes tapome viena šeima“ – pripažino kaunietė Lina, kartu su vyru Rimantu nusprendę nuolatinai globoti keturis, našlaičiais likusius, vienos šeimos vaikus – tris brolius ir sesutę.

(Visų šiame straipsnyje minimų asmenų vardai pakeisti, siekiant apsaugoti jų privatumą ir vengiant, kad situacijos būtų atpažintos).

Laikinoji vaikų globa tapo nuolatine

Ugnė ir Matas gyveno laikinojoje globoje jau apie metus, kai šeimą papildė dar du jų broliai – Lukas ir Aurimas. Visi keturi vaikai yra tikri broliai ir sesuo, kurie, dar būdami mažamečiai, neteko savo biologinių tėvų. Vaikų globėjais tapę Lina ir Rimantas tikina, jog iš pradžių neketino tapti daugiavaike šeima, nes vaikais rūpinosi tik laikinai, tačiau ilgainiui, susipažinus su visais vaikais ir iškart juos pamilus, ryžosi tapti jų nuolatiniais globėjais.

„Tarp mūsų stiprus ryšys užsimezgė nuo pat pirmų dienų, kai tik susipažinome. Kiekvieną dieną norėjosi juos visus apkabinti, pabučiuoti, apsaugoti. Juk tie vaikai jau buvo nuskriausti likimo, negalėjome jų nuskriausti dar kartą. O ir mergaitė, augusi su mumis jau kurį laiką, pasakė, kad be brolių niekur neisiu“, jaudinančią savo šeimos istoriją, pasiryžus globoti keturis vaikus, papasakojo globėja.

 

Vaikų talentai džiugina globėjus

Abu sutuoktiniai užaugino pilnametį sūnų, kuris sėkmingai sukūrė savo šeimą ir tėvų namus paliko jau prieš kelerius metus. Linos teigimu, šeimoje atsiradus keturiems vaikams, namai vėl atgijo juose pilna šurmulio, juoko, gyvybės.

„Vaikai yra labai judrūs, energingi, jų visur pilna. Stengiamės, kad jie savo energiją tinkamai išnaudotų, todėl visi trys berniukai lanko dziudo užsiėmimus, o pastebėję, kad mergaitė yra muzikali, paskatinome ją lankyti muzikos mokyklą ir mokytis chorinio dainavimo“, vaikų gebėjimais ir talentais pasidžiaugė moteris.

Anot globėjos, pasididžiavimą kelia ir vaikų noras mokytis. Lina teigė, jog Ugnės mokslo rezultatai puikūs, todėl ji – viena iš klasės pirmūnų. Berniukai taip pat stengiasi mokytis pavyzdingai, neatsilikti nuo sesers. Vaikai laikosi drausmės ir namuose – padeda globėjams atlikti buities darbus, kartu gamina maistą.

„Geri, protingi vaikai. Esame labai laimingi, kad jie su mumis", – pripažino Lina.

 

Specialistai šeimą mini geriausiais žodžiais

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas Valdemaras Ivankevičius, kreipęsis į teismą dėl nuolatinės globos paskyrimo vaikams, teigė, jog itin stiprus ryšys tarp globėjų ir jų globotinių buvo akivaizdus dar iki teismo dienos.

„Mačiau, jog vaikai labai myli Liną ir Rimantą, nesitraukia nuo jų nė per žingsnio, stovi apglėbę vieni kitus. Esu įsitikinęs, jog tokios šeimos, kurioje dabar gyvena vaikai, norėtų kiekvienas, – teigė teisininkas V. Ivankevičius.

Pasak jo, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai paragino sutuoktinius baigti globėjų ir įtėvių kursus bei tapti nuolatiniais vaikų globėjais, nes nesinorėjo, jog broliams ir seseriai tektų išsiskirti, gyventi skirtingose šeimose.

Sutuoktinių tinkamumą tapti nuolatiniais globėjais įvertino ir Kauno miesto Vaikų gerovės centro „Pastogė“ globos ir įvaikinimo tarnybos socialinė darbuotoja Virginija Virbalienė. Anot jos, tai ypatingi žmonės, kurie galėtų tapti pavydžiu kitoms Lietuvos šeimoms.

„Tai išties retas atvejis mūsų darbo praktikoje ir jaudinantis iki pat širdies gelmių. Mums ši šeima ir jos poelgis nuolatinai globoti visus keturis vienos šeimos vaikus kelia ypatingą pagarbą ir pasididžiavimą“, – patikino socialinė darbuotoja V. Virbalienė.

 

Šeimos išgyvenančios sunkumus naudojasi suteiktomis galimybėmis

Sausio mėnesį Lietuvoje aukščiausias grėsmės lygis vaikui buvo nustatytas tik 103 atvejais. Iš jų laikinoji globa patvirtinta 87 atvejais. Taip pat vien per sausį 71 kartą (o per 7 mėnesius - 300 kartų) atvejo vadybos posėdžiuose buvo konstatuota, kad tėvai sprendžia problemas ir vaikai buvo sugrąžinti į biologinės šeimos aplinką. Visus naujausius Tarnybos statistinius duomenis galite rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/lt/veikla/statistika/

Primename, jog aukščiausias grėsmės vaikui lygio nustatymas ir jo paėmimas iš tėvų ar atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė apsaugos priemonė, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikai iš tėvų paimami tik išskirtiniais atvejais. Jeigu šeima turi sunkumų, vaiko teisių specialistai pirmiausia išsiaiškina situaciją ir siūlo pagalbą šeimai, šią įgyvendina savivaldybėje dirbantys atvejo vadybininkai.

Nustačius nesaugią aplinką vaikui, visada prašoma, kad vaiką laikinai globotų artimieji giminaičiai, giminaičiai ar asmenys su vaiku susieti emociniais ryšiais. Tik tais atvejais, kai nėra giminaičių ar asmenų, su vaiku susietų emociniais ryšiais, laikinoji globa gali būti nustatoma globos centre, perduodant vaikus prižiūrėti budintiems globėjams, teikiantiems profesionalias paslaugas arba šeimynoje.

Vaikai yra visuomenės dalis, kuri savarankiškai negali spręsti iškilusių problemų, nes jiems trūksta žinių, gebėjimų ar galimybių, suaugusieji gali piktnaudžiauti savo galia. Todėl buvo nuspręsta, kad reikia įstatymo ginančio vaikų teises ir 1996 metų kovo 14 d. Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Įstatymas nustatė pagrindines vaiko teises bei laisves, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybes už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas.

Kaip rodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys, nuo Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos pradžios 2018 m. liepos 1 d. sumažėjo atvejų, kada vaikams buvo nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, t.y. kai buvo iškilęs pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat padaugėjo atvejų, kada tėvams bendradarbiaujant su Tarnyba ir pakeitus savo elgesį vaikai perkelti dėl kilusio pavojaus jų saugumui sugrįžo į šeimas.

Beveik trečdalis vaikų po intensyvaus mobiliosios komandos darbo grįžta į šeimas

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius per pusmetį dėl 1308 vaikų gavo pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Per tą patį laikotarpį apie 10 proc. vaikų nustatytas antrasis grėsmės lygis (nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei). Beveik trečdalis iš tėvų paimtų vaikų per itin trumpą laiką (2-14 dienų) po intensyvaus mobiliosios komandos darbo grįžo į savo biologinę šeimą.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki metų pabaigos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai inicijavo pagalbą beveik 500 šeimų, kurioms kompleksinę pagalbą teikė atvejo vadybininkai, dirbantys savivaldybėje. Praktika rodo, kad tik vykstant glaudžiam vaiko tėvų ir vaiko teisių apsaugos bei pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimui pasiekiamas pagrindinis tikslas – kad vaikas augtų šeimoje.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai nori, kad vaikai augtų šeimoje, saugioje aplinkoje, apsupti tėvų meilės, šilumos bei rūpesčio. Prieš vaikui grįžtant į šeimą atvejo vadybos posėdžio metu yra vertinami pokyčiai šeimoje, t. y. rizikos (ar jei išliko, ar yra naujų) bei apsaugos (tai, kas padeda ar padėtų minimalizuoti atitinkamą rizikos veiksnį) veiksniai, specialistų, teikusių pagalbą šeimai informacija“, – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Sandra Vrublevskienė.

Jos  teigimu, glaudus  bendradarbiavimas su socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojais vyksta tam, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir geriausi interesai, kad būtų pasirūpinta šeimos socialine ir psichologine gerove.

„Vaikas, sugrįžęs į biologinę šeimą, nėra paliekamas likimo valiai – kurį laiką vaiko teisių apsaugos specialistai ir toliau palaiko glaudų kontaktą su socialiniais darbuotojais, siekdami, kad didelis dėmesys būtų skiriamas rūpinimuisi šeimos psichologine ir socialine gerove“, – teigia Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Rima Butkienė.

Atvejo vadybos posėdžių metu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistai su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku, šeima, specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais, sveikatos priežiūros ir kt.) aptaria atvejo vadybos planą, jo tikslus, uždavinius, pasiektus rezultatus. Atvejo vadybos posėdžiuose ne kartą konstatuota, kad atvejo vadybos efektyvumas nukenčia tuomet, kai šeimai stinga motyvacijos keisti gyvenimo būdą, elgesį arba tais atvejais, kai reikalingos išskirtinės paslaugos. S. Vrublevskienės nuomone, tokiais atvejais tikslingai į atvejo vadybos procesą įtraukiamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, nes būtent šis specialistas turi galimybę inicijuoti bei ieškoti paslaugų ir kitose savivaldybėse.

„Esu įsitikinusi, kad glaudus vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimas su paslaugas teikiančiais ir jas organizuojančiais, koordinuojančiais partneriais, leidžia parinkti kiekvienai šeimai tinkamiausias pagalbos priemones. Kartu tai užtikrina kokybišką darbą, kuriantį vaiko ir šeimos pasitikėjimą vaiko teisių apsaugos ir pagalbą teikiančiais specialistais“, – teigė S. Vrublevskienė.

Primename, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, teisinė vaiko teisių apsauga priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išliko savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus.

 

Ministras L. Kukuraitis: pasiekėme kompromisą dėl vaikų apsaugos

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui, kuris vaiko paėmimą iš tėvų numato tik kraštutiniu atveju ir kuriame atsižvelgiama į daugelio šeimų organizacijų išsakytus prašymus aiškiai apibrėžti, kada vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos, patikslinti, kas yra psichologinis smurtas ir nepriežiūra.

„Šiuo įstatymu mes aiškiai įtvirtiname esminį principą – vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius. Taip pat numatome „pagalvę“ šeimoms, kuriose vaikui kilo pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, bet šeima nori ir turi jėgų keistis: tokiais atvejais pasitelksime giminaičių ar kitų artimų asmenų pagalbą užtikrinant vaiko saugumą, blogiausiu atveju vaikas su tėvais ar vienu iš tėvų galės būti apgyvendinamas krizių centre, kur galima užtikrinti, kad nebus smurto“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pritarimas po svarstymo reiškia, kad Seimas dėl šio projekto balsuos dar vieną kartą – pavasario sesijoje. Teisės akto pakeitimai įsigalios, jeigu bus priimti Seime ir jeigu juos pasirašys prezidentė.

„Noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, visoms organizacijoms, kurios nebuvo abejingos, teikė savo pasiūlymus, kaip pataisyti įstatymą. Kiekviena kritika yra naudinga, jeigu tik mokame ja pasinaudoti. Manau, kad jungtinis įstatymas, kuriame sugulė kompromisiniai pasiūlymai yra geras, o toliau mūsų visų ir vėl lauks sunkus darbas – užtikrinti gerą ir šeimoms draugišką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų darbą ir įtvirtinti visų mūsų gebėjimą nenaudoti smurto ar fizinių bausmių prieš vaikus“, - sako ministras L. Kukuraitis.

Laikinasis svečiavimasis – būdas padėti vaikui augti

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Vilkaviškio rajone specialistų susitikimo su Vilkaviškio rajono Švietimo pagalbos tarnybos, vykdančios Globos centro funkcijas metu išgryninta problema – vaikų, gyvenančių globos  įstaigose, laikinasis svečiavimasis nėra toks dažnas, kaip norėtųsi.

Vilkaviškio rajono VTAS darbuotojai organizavo susitikimą su Vilkaviškio rajono Švietimo pagalbos tarnybos, vykdančios Globos centro funkcijas specialistais, kad aptarti globos proceso organizavimą, užtikrinant vaikų bendravimą su giminaičiais ir kitais su jais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis.

Net ir tais atvejais, kai tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių negali patys auginti vaiko, o vaikui nustatyta globa, labai svarbu, kad nebūtų nutraukti artimųjų ir vaikų santykiai. Palaikyti ryšius su šeima ir žmonėmis, su kuriais yra emocinis ryšys būtina. „Tik palaikydamas santykius su artimaisiais vaikas suvoks savo identitetą, išsiugdys savivertę. Vaiko svečiavimasis šeimoje padeda formuotis suvokimui apie šeiminius ryšius ir jų modelį, kas neabejotinai pasitarnaus jam ateityje“, – savo nuomone dalijosi Dovilė Burbaitė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Vienas iš būdų, užtikrinančių vaiko ryšių su artimaisiais palaikymą – laikinas svečiavimasis. Kas tai yra? Tai – galimybė vaikui, augančiam globos namuose, susitikti su giminaičiais praleisti kartu laiką: per atostogas, šventes, savaitgaliais.

Tačiau akivaizdu, kad šia galimybę naudojamasi retai. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone 2018 metais iš 48 vaikų, gyvenančių globos institucijose, tik 15 jų vyko svečiuotis (7 vaikai brolio ar sesers, 4 – kitų giminaičių bei 4 kitų asmenų –  ne giminaičių) šeimose.

Svarbu paminėti, kad laikinasis svečiavimasis organizuojamas asmens, norinčio su vaiku praleisti laiką, ir paties nepilnamečio bei globos institucijos susitarimo pagrindu. Svarbiausia išklausyti vaiko nuomonę ir norus.

„Norėtųsi, kad institucijose globojami vaikai kuo dažniau lankytųsi pas artimuosius. Viliuosi, kad taip ir bus ateityje“, – kalbėjo Rasa Blažaitienė, Marijampolės apskrities VTAS Vilkaviškio rajone patarėja.

Informacijos dėl svečiavimosi tvarkos ir procedūrų galite  rasti čia: http://www.pertvarka.lt/globa/vaiko-sveciavimasis/ 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę - Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

 

 

 

Daugiau paslaugų globėjams – kokybiškenė pagalba vaikams

Institucijos, kurios rūpinasi vaikų gerove, turi bendrą tikslą – užtikrinti kiekvienam vaikui galimybę saugiai augti savo biologinėje šeimoje. Deja, ne visi tėvai geba pasirūpinti tinkama savo atžalų priežiūra, suteikti jiems geriausias sąlygas augti šeimoje nepatiriant smurto, alkoholizmo ir kitų neigiamų veiksnių. Krizinėse situacijose atsidūrusių šeimų vaikais dažnai tenka pasirūpinti įstaigoms, suteikiančioms laikiną prieglobstį globėjų šeimose. Aptarti aktualius laikinosios globos klausimus Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pakvietė Kauno miesto vaikų gerovės centro „Pastogė“  (toliau – VGC „Pastogė“ ) atstoves.

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. patarėja Diana Raimonda Barauskienė susitikime akcentavo pagalbą vaikui ir šeimai. „Sunkumus patiriančioms šeimoms turi būtų suteiktos kvalifikuotų specialistų paslaugos, tačiau svarbu tinkamai pasirūpinti ir globoje atsidūrusių vaikų savijauta, padėti globėjams kokybiškai vykdyti savo atsakingą veiklą“, - dėstė D. R. Barauskienė.

VGC „Pastogė“ globos ir įvaikinimo tarnybos socialinės darbuotojos patikino, jog yra rengiamas projektas, kurio dėka vaikus globojančios šeimos gaus platesnį spektrą reikiamų paslaugų: psichologų konsultacijų, socialinių darbuotojų pagalbą ir kt.

Susitikime buvo įžvelgta ir problemų. Minėta, jog itin jaučiamas trūkumas globėjų, galinčių suteikti globą neigaliesiems, paaugliams ir delinkventinio elgesio vaikams. Specialistai išsakė viltis, kad didesnis dėmesys šeimoms, globojančioms vaikus, ir efektyvesnis paslaugų teikimas, tikėtina, jog pritrauks daugiau asmenų, norinčių ir galinčių pasirūpinti vaikų gerove.

„Džiaugiuosi, jog turime tokį centrą, kuris suteikia realią pagalbą tiek vaikams, tiek nelaimėn patekusiems jų tėvams. Nors visi atliekame skirtingas funkcijas, bet tik susitelkę bendram darbui ir dalindamiesi savo patirtimi, galime pasiekti geriausių veiklos rezultatų“, - apibendrino D. R. Barauskienė.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ misija - suteikti apleistam, skriaudžiamam vaikui laikiną prieglobstį globėjų šeimoje, padėti biologinei vaiko šeimai išspręsti problemas, kad vaikas galėtų grįžti atgal į namus, arba surasti jam naują šeimą. Šiuo metu centre laikinai gyvena devyni vaikai.

 

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. sausio 31 d. statistiniai duomenys


 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X