NAUJIENOS

Pateikiame situacijos apie mergaitės įvaikinimą įtėviams iš Naujosios Zelandijos išaiškinimą

Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie dešimtmetę kaunietę, skubiai ruošiamą įvaikinimui į Naująją Zelandiją. Žiniasklaidoje skelbiama: „Nė žodžio angliškai nemokanti mergaitė savo naujuosius namus matė tik nuotraukose. Naujosios Zelandijos gyventojai būsimos įdukros gyvai nėra matę, tačiau yra visiškai tikri, kad Lietuvos teismas priims jiems palankų sprendimą. Dešimtmetę pusmetį globojo bendraamžę savo dukterį auginanti moteris. Pasak kaimynų, mažylę ji ketino įsivaikinti. Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“.

Pateikiame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos situacijos išaiškinimą.

Mergaitė yra 2009 m. gimimo, ji nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja technologijų pagalba (susirašinėja, bendrauja IT programų pagalba, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija, mergaitė mokosi anglų kalbos ir kt.).

Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą.

Ketinanti įvaikinti šeima su vaiku bendrauja akredituotis organizacijos šeimos atstovo pagalba, kuris padeda bendrauti ir dalyvaus šeimos ir vaiko susitikimo metu. Naujoji Zelandija visiškai nėra susijusi su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Taip pat įvaikinimo organizavimo procedūros nuo š. m. liepos 1 d., kaip ir iki pertvarkos, vyksta pagal galiojantį ir iki tol galiojusi teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus). Tarptautinis įvaikinimas vykdomas tik per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliota užsienio valstybės institucija).

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą. Šiandien Lietuvoje veikia 10 akredituotų užsienio valstybių institucijų, iš jų 4 Italijos, 2 JAV ir po vieną Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos įgaliotą instituciją.

Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimą galima rasti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 73-2668, Žin. 2012-01-12, Nr. 7-218).

Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (mergaitė apskaitoje laukia galinčios įvaikinti Lietuvos šeimos nuo 2015 m. balandžio mėn., o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui) nebuvo rasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką. Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą  (kuris, be abejo, yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Vaiko globėjas (šiuo atveju institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia.

Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu Norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nei vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnę nei 6 metų vaiką.

Moterys, kurios komentuoja straipsnyje, viena iš jų savanoriauja globos institucijoje (BVGN), kita yra kaimynė ir draugė savanorės (pasak Globos namų socialinio darbuotojo). Mergaitė nėra nei globojama moters šeimoje, nei svečiuojasi nustatyta tvarka, tiesiog apsilanko pas savo bendraamžę (draugę).

Teismas, nagrinėdamas įvaikinimo bylą, patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, spręsti klausimą dėl tolimesnio gyvenimo kartu.

Tarnybų atstovų susitikimas Ukmergėje: kad bent vienas vaikas būtų laimingas

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono specialistai apsilankė Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Su Tarnybos viršininku Dainiumi Vyšniausku vaiko teisių apsaugos specialistai aptarė gelbėtojų teikiamą pagalbą specialiosioms tarnyboms, akcentavo tarpusavio bendradarbiavimo svarbą ne tik vykstant į iškvietimus, bet ir vykdant įvairias prevencines akcijas.

„Stiprinant organizacijų produktyvų bendradarbiavimą – laimi kiekvienas visuomenės narys“, – susitikimo metu sakė Audrius Petuška, l. e. patarėjo pareigas Ukmergės rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje.  

Susitikimo metu išsakyta idėja susivienyti ir kalėdiniu laikotarpiu Ukmergės globos centro laikinosios globos grupėje gyvenantiems vaikams organizuoti bendrą renginį, kurio metu vaikai galėtų apsilankyti priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, susipažinti su ugniagesių gelbėtojų kasdienybe. „Džiugu, kad Tarnybos darbuotojai visuomet mielai palaiko ir prisideda įgyvendinant vaikų svajones“, – sakė D. Vyšniauskas.

Ukmergės rajono VTA skyriaus darbuotojai džiaugiasi nauja draugyste, kuri ateityje, tikėtina, atneš dar daugiau teigiamų rezultatų, kuriant saugią aplinką tiek vaikams, tiek ir visai visuomenei.   

Tarnybos atestuoti asmenys kelia kompetencijas mokymuose „Vaikas su negalia“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuojamuose mokymuose „Vaikas su negalia“ Tarnybos atestuoti asmenys kelia kompetencijas.

Mykolo Romerio universitete vykstančių mokymų tikslas - suteikti žinių ir praktinių įgūdžių Tarnybos atestuotiems asmenims ir Globos centrų specialistams, reikalingų rengiant ir konsultuojant budinčius globotojus, globėjus (rūpintojus), įtėvius, šeimynų steigėjus/dalyvius, bendruomeninių vaikų globos įstaigų darbuotojus darbui ir bendravimui su negalią turinčiais vaikais.

„Žmogus ateina į pasaulį, kad išmoktų suprasti gyvenimo pamokas. Tokie vaikai (saulės, indigo, kristalų) yra ypatingi. Gyvenimo pamokas jie padeda išmokti greičiau. Tokie vaikai yra gyvenimo mokytojai. Jie yra ypatingos gyvenimo dovanos,“ – sako mokymus vedanti klinikinė psichologė, socialinių mokslų daktarė, „Vadybos ir psichologijos instituto“ atstovė Aistė Diržytė.

Mokymų metu aptariama, kaip atpažinti vaiko negalią ir jos ypatumus. Taip pat aptariamas pasirengimas neįgalaus vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui ar priežiūrai šeimoje, pagalbos neįgaliam vaikui bendruomenėje teikimui bei bendravimui su skirtingas negalias turinčiais vaikais.


 

 

Radviliškyje įteiktos padėkos nusipelniusiems globėjams (rūpintojams)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė dalyvavo kasmetiniame Radviliškio rajono savivaldybės globėjų (rūpintojų) pagerbimo renginyje „Mes kartu“.

Šventės metu skambėjo padėkos žodžiai globėjams (rūpintojams). Patarėja L. Paurienė padėkojo susirinkusiems globėjams (rūpintojams), pasidžiaugė, jog atsiranda žmonių, kurie savo meilę, šilumą ir rūpestį neatlygintinai dalina likimo nuskriaustiems vaikams: „Jūsų sunkus darbas yra vertas pagarbos, nes tik Jūsų dėka vaikai gali užaugti kitokiais ir ateityje sukurti atsakingas, doras šeimas.“

Globėjams (rūpintojams) įteiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės pasirašytos padėkos už nuoširdumą ir atsakingumą globojant be tėvų globos likusius vaikus. Papildomai minėtiems globėjams (rūpintojams) buvo įteiktos angelo statulėlės, palinkėta ramių ir prasmingų artėjančių švenčių.

Globėjus (rūpintojus) taip pat sveikino Radviliškio rajono savivaldybės meras ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas. Nusipelniusiems globėjams (rūpintojams) buvo įteiktos Radviliškio rajono savivaldybės mero padėkos bei piniginės premijos.

Šventė vyko Radviliškio miesto kultūros centre, ją organizavo Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras.

Nuoširdus pokalbis įkvėpė ir padrąsino

Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriuje surengtas jaukus darbuotojų advento susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanu, Religijos studijų katedros docentu dr. Benu Ulevičiumi. Atsakingoje ir emociškai jautrioje vaiko teisių apsaugos srityje dirbančius žmones svečio įžvalgos dvasiškai praturtino ir paskatino kiekvienos dienos iššūkius pamatyti kitokioje šviesoje. 

Įdomų savęs ieškojimų kelią nuėjęs vyras dalijosi jį formavusiomis gyvenimiškomis patirtimis, šeimos reikšmės suvokimą, dukters atėjimo į pasaulį stebuklą, papasakojo apie savo tikėjimo kelią. 

B. Ulevičiaus kvietė advento laikotarpį išgyventi su ramybe sieloje, skirti laiko pabūti tyloje, įsiklausyti į savo tikruosius poreikius. 
„Jeigu panirstame į rutiną  – mūsų gyvenime nelieka nuostabos – tada nebelieka ir džiaugsmo. Geriausi dalykai pavirsta į tam tikrą programėlę: mokaisi, dirbi, tiesiog gyveni, kažką gero darai, sieki, myli... Bet ilgainiui prarandi gyvenimo skonį, realybė tave skaudžiai drožia, iškyla egzistenciniai klausimai“, – dėstė savo mintis svečias.

Kalbėtojo įsitikinimu, šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu pažvelgti į adventą, kaip į vieną iš galimybių savo gyvenime. „Aš jus palaikysiu siųsdamas geras mintis, tai ką jūs darot yra labai svarbu, bet artėja ypatingos šventės, raskite laiko pasirūpinti savo šeimomis, artimaisiais ir savimi“, – kalbėjo B. Ulevičius.

Į susitikimą atvyko atstovai iš Birštono, Kauno, Jonavos ir Prienų rajonų skyrių. Pasinaudodama proga vedėja Neringa Martišienė pasveikino kolektyvą artėjančių švenčių proga, padėkojo už profesionalumą ir nuoširdumą darbe.

 

Marijampolėje tarpinstituciniame pasitarime aptarti smurto prevencijos klausimai

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje dalyvavo projekte „Prevencija prieš smurtą“. Jo metu kompetencijas stiprino patirčių sesijoje - „Mums, smurto aukos interesai - svarbiausia“.

Praktinių užsiėmimų metu, lektorius Kęstutis Vingilis, turintis 7 metų patirtį vedant mokymus organizacijų vystymo ir asmeninio efektyvumo temomis įvairioms Lietuvos ir užsienio įmonėms, pravedė užsiėmimą „Atviras ratas“ – bendradarbiavimo idėjų vystymas hakatono principu, kuriame keturios komandos, sudarytos iš savivaldybių, policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos ir moters veiklos centro atstovų analizavo tokias problemas kaip smurtas darbinėje ir tarpinstitucinėje aplinkoje, paauglių užimtumo trūkumas kaimiškose vietovėse, žmonių, išėjusių iš įkalinimo įstaigų, socializacija, kritiškai ieškodami galimų sprendimo būdų.

Lektorius, skatindamas mokymų dalyvius įgyvendinti užduočių metu sukurtus planus darbinėje veikloje, išreiškė idėją „Tikėk tuo, ką pats išgyveni, o ne kažkas pasako“.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Dovilės Burbaitės, mokymai suteikė galimybę pagilinti žinias apie smurtą, paskatino ieškoti perspektyvų ir įvairiapusių veikimo būdų situacijose, bendradarbiaujant ne tik tarpusavyje, bet ir kviečiant asmenis iš šalies: „Taip pat šie mokymai paragino specialistus imtis aktyvių veiksmų padedant smurto aukoms – šeimoms, vaikams, gauti kompleksinę pagalbą, kuri užtikrintų nukentėjusiojo apsaugą ir padėtų įveikti susidariusią kritinę situaciją.“

Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė pasakojo, jog policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą, privalo į jį reaguoti ir užtikrinti nukentėjusio asmens fizinę apsaugą. Tuo tarpu Specializuotas pagalbos centras Marijampolėje, gavęs informaciją apie galimą smurtą, nemokamai suteikia aukai emocinę paramą ir palaikymą, kvalifikuotą psichologinę bei teisinę pagalbą.

Pasak D. Burbaitės, tokio pobūdžio projektai kaip „Prevencija prieš smurtą“ specialistams leidžia tikėti, jog stiprinant organizacijų produktyvų bendradarbiavimą, smurto atpažinimą ir pagalbos žmogui priemonių veiksmingumą, nukreiptą prieš bet kokį smurtą šeimos, vaikų atžvilgiu, mažins nepageidaujamą elgesį visuomenėje ir kartu suteiks patiems nukentėjusiesiems asmenims daugiau ryžto kreiptis pagalbos.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Mobilioji komanda - intensyvi pagalba šeimai

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Visuomenėje pasitaiko manančių, kad būtent mobiliosios komandos reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vyksta į šeimą ir, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Paaiškiname, kaip yra iš tiesų. Skaitykite daugiau.

Paaiškinimas, kaip nustatoma grėsmė vaikui

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių. Skaitykite daugiau.

Tarnybos reakcija ir veiksmai, nustačius grėsmę vaiko saugumui

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai nuo š.m. liepos 1 dienos, pasikeitus vaiko teisių apsaugos sistemai, nedelsiant reaguos į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus visą parą ir savaitgalį bei švenčių dienomis. Skaitykite daugiau.

10 esminių vaiko teisių apsaugos pokyčių

1.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus. Formuojama vienoda teisės taikymo praktika visoje šalyje vykdant vieningus, aiškius ir konkrečius veiksmus. Skaikytike daugiau.

 

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Tarnyba įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2018 m. liepos 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. statistiniai duomenys

Palyginamieji statistiniai duomenys už 3 pirmuosius mėnesius

Statistika. Vaikų laikinoji globa (07 01 - 10 22)

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X