AKTUALU

Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria, ką daryti, jei vienas iš tėvų kitam neleidžia matytis su vaiku

Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai atsako į klausimą, ką tokiu atveju reiktų daryti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.

Tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą. Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.

Tuo atveju, jei vaiko vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios (dėl kliudymo bendrauti su vaikais). Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktinius duomenis galima nesunkiai rasti Tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.

Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.

Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo - bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tuo metu, kol vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui.

Kartu aktualu paminėti, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.  Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo  nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.

Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis.

Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

Kas yra šeimos mediacija?

Šiuo metu nėra vieno bendro ir aiškiai apibrėžto šeimos mediacijos termino. Paprastai mediacija apibrėžiama kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis siekia padėti šalims – tėvams – patiems rasti jiems geriausią sprendimą. Mediacijos tikslas ir esminis principas – įpareigoti šalis priimti abiems priimtiną sprendimą be valstybės įsikišimo.

Daugelyje valstybių šeimos mediacija jau yra plačiai paplitusi. Tą sąlygoja dvi pagrindinės priežastys: pirma, manoma, kad tai padeda sumažinti teismų darbo krūvį; antra – tai vienas iš tinkamiausių būdų spręsti šeimos ginčus šalims, kurios ateityje turėtų bendrauti, o kai šeimoje yra vaikų, tai neišvengiama.

Teisminė mediacija veikia daugelyje valstybių teismuose. Ją gali vykdyti ir specializuoti šeimos teismai. Teisminė mediacija yra labiau prieinama. Dažniausiai šalys tiesiogiai kreipiasi į teismą, nes nežino apie galimą mediaciją. Tokiu atveju, teismas pasiūlo šalims pabandyti ginčą spręsti taikiai. Paprastai teisėjas, pasiūlęs šalims spręsti ginčą taikiai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir nustato, kiek laiko mediacija turėtų trukti ir kada bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas. Tai svarbu, kai sprendžiami su vaiko interesų apsauga susiję klausimai. Tokia mediacija gali būti apmokama iš specialių valstybinių fondų, tuo tarpu neteisminės mediacijos atveju tai padaryti sunkiau.

Neteisminė mediacija taip pat turi savų privalumų, nes ginčo šalys gali išvengti teisminio bylinėjimosi, o teismuose sumažėja bylų skaičius. Vis dėlto dažniausiai šalių susitarimas turi būti patvirtintas teismo tam, kad jis būtų vykdytinas.

Kaip minėta, šiuo metu nėra vienos mediacijos sąvokos. Jos praktika taip pat labai įvairi. Tačiau, lyginant kelių šalių praktiką, galima teigti, jog egzistuoja bendri mediacijos procesui būdingi principai: 

1. Šalių savanoriškumas. Dauguma valstybių, kuriose vykdoma mediacija, numato, kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savanoriškai. Mediacijos tikslas ir vienas iš fundamentalių principų, pripažįstamų visame pasaulyje, yra paskatinti šalis pačioms išspręsti ginčą be valstybės įsikišimo. Nors kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Maltoje, mediacija šeimos bylose privaloma, jeigu šeimoje yra vaikų. Vis dėlto daugelyje valstybių mediacija – savanoriškas procesas, kurio dalyviai bet kuriuo metu gali atsisakyti dalyvauti jame.
2. Mediatorių nešališkumas, neutralumas ir kvalifikacija. Mediatorius nepalaiko nei vienos šalies, o tik kaip neutrali trečioji šalis padeda joms pačioms priimti sprendimą. Taip pat labai svarbu, kad mediatoriai būtų tinkamai parengti, kompetentingi, veiktų efektyviai ir laikytųsi veiklos standartų. Šiuo metu mediatorius nėra profesija. Mediatoriais gali būti teisinį, socialinį ir psichologinį išsilavinimą turintys specialistai.
3. Konfidencialumas. Svarbu tai, kad tiek šalys, tiek mediatorius laikytųsi konfidencialumo principo. Tai, kas buvo išsakyta ir sužinota mediacijos metu, negali būti perduodama trečiosioms šalims. Kai kuriose valstybėse informacija, sužinota mediacijos metu, gali būti atskleista trečiajai šaliai, kai:
• šalys su tuo sutinka;
• tai numato įstatymas;
• tai reikalinga susitarimo vykdymui;
• mediatorius apkaltinamas netinkama veikla ir turi dėl to gintis;
• reikalinga apsaugoti vaiką nuo žalos ar smurto.
Mediatorius negali būti kviečiamas liudyti. Jis gali tik patvirtinti, ar šalys dalyvavo mediacijos procese, ar susitarimas buvo pasiektas. Konfidencialumo principas skatina šalis būti atviroms, pasitikėti viena kita.
4. Šalių lygiateisiškumas, sąžiningumas ir bendradarbiavimas. Svarbu užtikrinti, kad abi šalys jaustųsi vienodai, kad abiem pusėms būtų sudarytos tos pačios galimybės pasisakyti ir būti išklausytoms.
5. Mediacijos proceso lankstumas, operatyvumas ir efektyvumas. Šiame procese dalyvaujančios šalys turi būti sąžiningos bei suinteresuotos greitu ginčo sprendimu. Taip pat labai svarbu, kad priimti susitarimai būtų pripažįstami.

Šeimos mediacija apima labai platų ginčo klausimų ratą. Tai gali būti ginčai dėl vaiko globos, bendravimo, išlaikymo ir kitų klausimų. Praktika rodo, kad tais atvejais, kai tėvai patys susitaria dėl su vaiku susijusių klausimų, yra didesnė tikimybė, kad šių susitarimų bus laikomasi labiau, nei tų nurodymų, kuriuos priima teismas. Šeimos mediacijos tikslas – tėvams, netikintiems, kad yra įmanoma rasti bendrą sprendimą, padėti jį surasti. Mediatorius – ne teisėjas, jis nenusprendžia, kas geriau abiems tėvams. Jis tik padeda jiems įsiklausyti į vienas kito argumentus, suprasti silpnąsias ir stipriąsias jų pozicijos puses, galvoti apie tai, kas geriausia vaikui, ir suvokti, kas bus, jeigu jie nesusitars.

Šeimos mediacijos privalumai, lyginant ją su teisminiu procesu, yra šie:

1. Šalys, o ne teisėjas ar kas nors kitas, nusprendžia, ko jos nori.
2. Sutuoktiniai turi galimybę, padedant mediatoriui, susėsti, išsikalbėti, įsiklausyti ir išgirsti kitos šalies argumentus, priežastis, sukėlusias konfliktą. Taip išvengiama streso, tolimesnės žalos vaikui, neradus tėvams bendro sutarimo, atsiradimo.
3. Išlieka galimybė palaikyti gerus santykius ateityje. Tai ypač svarbu poroms, turinčioms vaikų. Net ir ne sutuoktiniai visą gyvenimą ir toliau bus susieti, nes vaikui jie išliks tėvai.
4. Jų pačių priimtas sprendimas bus priimtinas abiem šalims.
5. Tai pigesnis ir greitesnis būdas išspręsti nesutarimus, lyginant su atvejais, kada kreipiamasi į teismą.
6. Mediacijos metu pasiektas susitarimas yra lankstesnis. Pasikeitus aplinkybėms, tokį susitarimą paprasčiau nei teismo sprendimą pakeisti.

Kaip minėta, tarptautinė šeimos mediacija šiuo metu dar tik kuriama. Teisės aktai turi numatyti sąlygas, kurios garantuotų sąžiningą procesą, taip pat nustatytų procesą, kaip mediacijos metu pasiekti susitarimai pripažįstami ir vykdomi. Svarbu nepamiršti ir tai, kad valstybė turi ginti silpnesnę pusę – šiuo atveju, vaiką. Todėl būtina numatyti ir sąlygas, kurioms esant, tokie susitarimai nebus pripažįstami.

Mediacija ne visada yra galima, ne visus ginčus ji gali padėti išspręsti, bet ji yra paslauga, galinti padėti tėvams pradėti kalbėtis ir tartis, ieškant geriausiai vaiko interesus atitinkančių sprendimų.

Tekstas parengtas pagal puslapio www.pertvarka.lt informaciją.

 

 

 

 

 

 

Budintis globotojas: kodėl verta juo tapti

Tad kas gi yra budintis globotojas? Tai – asmuo, kuris savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Ši veikla vykdoma pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, rašo laikraštis „Palangos tiltas“. 

Apie budintį globotoją imta kalbėti pernai, tačiau esama daug žmonių, kurie apie šią veiklą nėra girdėję, – atkreipė dėmesį Palangos miesto socialinių paslaugų centro direktorė Daiva Dekontaitė.

Apie globėjus jau visi žino seniai, o dabar neseniai atsirado veikla, kurią savo gyvenamajame būste vykdo budintis globotojas. Kai šalyje imtasi vaikų globos pertvarkos, siekiama nuo institucinės globos pereiti prie gyvenimo šeimoje, jog kuo daugiau vaikų būtų apgyvendinti ne globos institucijose, o pas globotojus. Taip ir atsirado ši veikla.

Pagalbą budintiems globėjams teikia globos koordinatorius

„Rengiami mokymai globotojams, suteikiama daug informacijos apie vaiko psichologiją, sunkumus, su kuriais gali susidurti tiek budintys globėjai, tiek globojamas vaikas.

Mokymų metu besirengiantys globoti žmonės gali įsitikinti, ar bus pajėgūs suteikti reikiamą pagalbą globojamam vaikui. Taip, kad pasiėmiau vaiką ir jį prižiūrėsiu – nelabai tikėtina, nes šie vaikai yra pažeisti, jautresni, su jais sunkiau užmegzti ryšį. Reikia labai daug žinių, kad būtų galima vaikui padėti ir tam globotojai turi būti pasiruošę“, – kalbėjo socialinė darbuotoja globai ir įvaikinimui Gražina Diemintienė.

Darbas su didžiule atsakomybe

Kaip pasakojo globos koordinatorė Vitalija Kniukštienė, budintis globotojas veikia pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su Globos centru ir ši sutartis pasirašoma metams, kuri gali būti pratęsiama. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. Galima globoti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais – ne daugiau kaip 5. Išimties tvarka prižiūrimų vaikų skaičius gali būti ir didesnis, kai norima neišskirti brolių ir seserų.

„Žmonės domisi, tačiau ne itin aktyviai. Tai yra darbo pasiūlymas su didžiule atsakomybe ir tam tikru pašaukimu, tad tam ryžtis žmonėms nėra lengva“, – teigė globos koordinatorė.

Pasak direktorės D. Dekontaitės, baimė slypi ir tame, jog globotojai bijo žmonių iš vaiko artimosios aplinkos reakcijos. „Viskas turėtų būti ir yra konfidencialu, kad globotojai nepajaustų spaudimo iš globojamų vaikų tėvų. Ir šiaip sklando labai daug mitų apie vaikų globą, tai labai stabdo žmones. Žinoma, ir didžiulė atsakomybė – juk tai vaikas, kuriam reikia atidos, didžiulio rūpesčio“, – kalbėjo D. Dekontaitė.

Tam pritarė ir G. Diemintienė, teigdama, kad itin svarbus globotojams yra asmeninės erdvės išsaugojimas, vyrauja mitai apie nesaugumą, – tai ir stabdo. Tačiau konfidencialumo laikomasi, budinčio globotojo namų adresas niekam nedalinamas, tad jie gali ramiai gyventi ir jokie incidentai neįmanomi. Taip pat baimę sukelia tai, jog budinčio globotojo veikla nėra suderinama su kitu darbu, nes pagalbos gali prireikti ir mažamečiam vaikui ar kūdikiui, o kaip žinia, tokio amžiaus vaikai negali likti be nuolatinės priežiūros.

Itin svarbūs mokymai

Budintis globotojas priežiūrą vaikui teikia iki metų, šis laikotarpis gali būti ir trumpesnis, priklausomai nuo to, kokio laikotarpio reikia biologinei vaiko šeimai sugrįžti į vėžes.

„Mokymų metu budintys globotojai mokomi psichologinių aspektų, pavyzdžiui, suvokti, kad vaikas apsigyveno laikinai, tad stiprus prisirišimas gali būti skausmingas. Visgi žmonės nėra bejausmiai ir sunku tai įgyvendinti. Mokymai suteikia daug žinių, psichologinį pasirengimą užtikrinant tinkamą vaiko ugdymą, priežiūrą“, – pastebėjo direktorė.

Mokymai trunka tris mėnesius

„Mes lankomės ir siekiančių budinčiojo globotojo statuso namuose, jie gauna namų darbų, intensyviai tam ruošiasi. Svarbiausia, jog patys įvertina save, ar tikrai bus pajėgūs prižiūrėti globon prisiimtą vaiką. Būna tokių atvejų, kai žmonės mokymų metu supranta, kad to padaryti negalės. Aš pati į šiuos mokymus ėjau su baime. Tačiau galiu pasakyti, kad jeigu mano požiūrį pakeitė, tikiu, kad gali pakeisti ir kitų“, – sakė socialinė darbuotoja globai ir įvaikinimui.

Žmogus, kuris pageidauja tapti globėju ar budinčiu globotoju turi kreiptis į vietos savivaldybės administraciją, šiuo atveju palangiškiams – į Socialinės rūpybos skyrių, kur reikia pateikti prašymą. „Šia veikla užsiimti gali asmuo, ne vyresnis nei 65 metų – nuo 21 metų, išskyrus artimą giminaitį, kuris gali globoti nuo 18 metų. Nebūtinai žmogus turi būti susituokęs ar turėti savo nuosavą būstą“, – reikalavimus vardijo globos koordinatorė V. Kniukštienė.

Budinčiam globotojui suteikiama atokvėpio paslauga 30 dienų per metus, nuolatinė Globos centro specialistų pagalba, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, informavimas.

Dalinamasi gerąja patirtimi

„Džiugu, jog šalyje budinčio globotojo sąvoka jau tampa nebe tokia svetima, pavyzdžiui, praėjusią savaitę kalbėjomės su Skuodo socialinių paslaugų centro darbuotojais, kurie bendradarbiauja su dviem budinčiais globotojais ir jie jau užsiima šia veikla maždaug dvejus metus. Jie tuo džiaugiasi, gali pasidalinti gerąja patirtimi su kitais. Labai stipri bazė yra ir Gargžduose. Džiugu, kad laikui bėgant ministerija atsižvelgia į regimus trūkumus ir tobulina šios veiklos sritį. Po truputį ši veikla įsibėgėja, ypač daug pastangų reikia darbuotojams, kurie bendradarbiauja su globotojais, privalo būti itin įžvalgūs“, – kalbėjo Socialinių paslaugų centro vadovė, paminėjusi, jog šiuo metu kurorte jiems dar itin gelbstintis lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, kur teikiama globos paslauga, bet jeigu vieną dieną bus sumanyta atsisakyti šios paslaugos, tuomet itin praverstų budintys globotojai.

Visą Rasos Gedvilaitės straipsnį kviečiame skaityti: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/budintis-globotojas-kodel-verta-juo-tapti-1696877/.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Mobilioji komanda suteikia šeimoms aiškumo ir vilties

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda Šilutės socialinių paslaugų centre susitikimo su savivaldybės specialistais ir socialiniais darbuotojais metu pabrėžė, kad mobiliosios komandos specialistų grupės svarbiausias tikslas darbas su krizę išgyvenančia šeima, kai yra nustatytas aukščiausias grėsmės vaikui lygis ir vaikas jau negyvena jam nesaugioje aplinkoje.

„Kai vaikas yra paimtas iš nesaugios aplinkos, mobilioji komanda keturiolika kalendorinių dienų atlieka intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje vietoje, jei gyvenamojoje vietoje sąlygos tam nėra tinkamos. Specialistų grupė teikia ir organizuoja į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą. Dirbant su šeima, vieno apsilankymo konsultacija gali trukti iki 2 val. ar net ilgiau, atsižvelgiant į šeimos poreikius. Bendradarbiaujame su atvejo vadybininkais, gydymo įstaigomis, socialiniais darbuotojais, pagal situaciją, ko būtent tuo metu šeimai labiausiai reikia“, – mobiliosios komandos darbą pristatė mobiliosios komandos vyriausioji specialistė Aušra Petkutė.

Tęsdama susitikimą priklausomybės ligų specialistė Renata Bružienė teigė, kad dažniausiai žmonės sutinka priimti specialistų teikiamą pagalbą, retai būna, kad atsisakytų. Taip pat paminėjo, kad norint tikslingai įvertinti esančias rizikas ir padėti šeimai, labai svarbu įsigilinti į visos giminės situaciją, tam tikrų elgesio priežasčių ieškoti iš kartos į kartą perduodamuose elgesio modeliuose.

„Pirmo susitikimo metu turime gauti asmenų sutikimą, kad priima mobiliosios komandos pagalbą šeimai. Susitikimų metu yra renkama informacija apie šeimą, kartu su šeimos nariais pildomas klausimynas, vertinama reali šeimos situacija. Stengiamės ne moralizuoti, o žmogų motyvuoti, atskleisti jo stipriąsias savybes. Baigiantis intensyvaus mobiliosios komandos darbo su šeima terminui, atliekame šeimos situacijos ir šeimos narių elgesio pokyčių vertinimą bei pateikiame rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo, pagal kurias vėliau sudaromas pagalbos šeimai planas. Parengtas rekomendacijas aptariame su šeima, tikslinamės, ar visos pasiūlytos pagalbos priemonės tinka“, – paaiškino R. Bružienė.

Pasibaigus keturiolikos dienų darbo laikotarpiui, atvejo vadybos posėdžio metu šeimai sudaromas pagalbos planas pagal pateiktas mobiliosios komandos bei kitų specialistų, kurie dalyvauja posėdyje, rekomendacijas.

„Intensyvus darbas su šeima dažniausiai vyksta šeimos namuose, kad šeima, patekusi į krizinį laikotarpį, patirtų kuo mažiau streso. Būna atvejų, kai nuvykus į šeimą matome sutrikusią, viltį praradusią šeimą, tada ją motyvuojame, atsakome į šeimos nariams kylančius klausimus. Įvertinus kylančias grėsmes šeimoje, nuvežame asmenis į gydymo įstaigas“, – pasakojo mobiliosios komandos psichologė Kristina Lekavičiūtė.

Pasitarimo metu psichologė pasidalino sėkmės atveju. „Vieniša mama, turinti tris vaikus, pagimdė ketvirtą, tačiau dėl prastos finansinės padėties bijojo, kad nesugebės jo užauginti. Teikdamos intensyvią pagalbą šeimai, motyvavome, kad moteris lankytų vaiką, stiprintų emocinį ryšį su juo. Teikėme moteriai tikslią informaciją dėl socialinių išmokų gavimo ir kitų lengvatų, taip suteikdamos moteriai viltį ir galimybę pačiai auginti atžalą“, – apie žmogaus teisių ir galimybių žinojimo svarbą kalbėjo K. Lekavičiūtė.

Tarpinstitucinio susitikimo pabaigoje Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutėje Indra Pranaitienė ragino bendradarbiauti institucijų atstovus, nebrėžiant griežtų linijų tarp darbuotojų funkcijų. „Turime kartu spręsti problemas, kurios susijusios su žmonėmis, nepaisant to, kad yra dideli darbo krūviai ir trūksta darbuotojų. Ne visada įmanoma pasiekti geriausių rezultatų, bet reikėtų gebėti pasidžiaugti ir kasdieniais dalykais, žmonių, su kuriais dirbame, pasiekimais, kurie vieniems gali atrodyti maži, o išties yra labai dideli. Reikia pasiekti tokią kokybę, kokią šiai dienai galime turėti pagal išteklius. Kritika mus visus žeidžia, darbe kartais vyrauja emocijos, tačiau labai svarbu norėti dirbti ir gerbti vienas kitą“, – sakė I. Pranaitienė.

Susitikime dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Socialinių paslaugų centro darbuotojai, Šilutės rajono vaiko teisių apsaugos specialistai, Kintų bei Saugų seniūnijos socialinės darbuotojos bei Šilutės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.

Ankstyvoji intervencija – pagalba tik pradėjusiems pražūtingų priklausomybių kelią

 

Prienų rajono savivaldybėje pristatyta Ankstyvosios intervencijos programa, kurios tikslas – paskatinti psichoaktyviąsias medžiagas tik pradėjusį vartoti jauną žmogų kalbėti apie problemas ir motyvuoti keisti savo elgesį.  

Programos pradžios su viltimi laukia įvairios su jaunuomene dirbančios institucijos, policijos pareigūnai. Tad į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus specialistės Simonos Bieliūnės surengtą pristatymą susirinko Prienų rajono visuomenės biuro, Prienų švietimo pagalbos tarnybos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.

Susitikime dalyvavusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Prienų rajone Rasa Olisevičienė pabrėžė, kad dažnai tenka susidurti su sudėtingo likimo jaunais žmonėmis, todėl žinios apie galimą pagalbą, tikslines grupes bei konkrečias veikas naudingos ir taikytinos kasdieniniame darbe. „Dalyvaujame atvejo vadybos, vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, sudarant pagalbos planą šeimai, ir čia programos naudą matome dvejopą: atpažįstant problemą ir siūlant pagalbą šeimai", kalbėjo R. Olisevičienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistė paaiškino, kad ankstyvoji intervencija yra labai trumpas įsikišimas į vaiko, paauglio gyvenimą, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją ir parodant, kad jis mums rūpi. Labai svarbu gebėti atpažinti pradžią, pirmus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kartus ir leisti vaikui suprasti, kad tai nėra norma.

R. Olisevičienės teigimu, gebėjimas jau pačioje pradžioje apčiuopti šią problemą, svarbus vertinant pagalbos poreikį. O sudarant pagalbos šeimai planą, programa gali būti siūloma, kaip viena iš galimybių.

Užsiėmimas pradedamas, kai surenkama ne mažesnė kaip 6 asmenų grupė. Susitikimai, kurių metu jaunuoliai gali atsiverti, ieškoti atsakymų ir keisti nuostatas, vyksta moderuojant specialiai parengtam asmeniui. Programą sudaro keturi susitikimai po dvi valandas. Motyvuojant ateiti į užsiėmimus, aktyviai dalyvauti turi visos institucijos, kurios bent kiek prisiliečia prie paauglių, jaunų žmonių gyvenimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad Ankstyvosios intervencijos programa skirta eksperimentuojantiems ar nereguliariai psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką) vartojantiems jaunuoliams nuo 1421 metų.

Ankstyvoji intervencija apibrėžiama kaip socialinių pedagoginių bei psichologinių  pagalbos priemonių taikymas. Ankstyvoji intervencija galima kai netinka bendrosios prevencijos metodai, nėra ilgo psichoaktyviųjų medžiagų sukeltų pasekmių, o gydyti nuo priklausomybės dar anksti.

 

 

 

 

 

Darbo grupės parengtos rekomendacijos sustiprins visus Lietuvos globos centrus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kartu su socialiniais partneriais – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, globos centrų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais – rengia globos centrų vidaus veiklos dokumentų rekomendacines tvarkas, kurios, tikimasi, padės užtikrinti globos centrų veiklos kokybę ir teikiamų paslaugų efektyvumą.

„Lankydamiesi globos centruose ir susipažindami su jų veikla visoje Lietuvoje, pastebime labai skirtingas praktikas, skirtingą veiklos etapą – vieni globos centrai dar tik kuriasi, kiti jau intensyviai teikia paslaugas globėjams (rūpintojams), turi veiklos dokumentus, pasitvirtinę paslaugų teikimo tvarkas. Bendraudami su globos centrų darbuotojais pastebime, jog šiame etape yra daug nežinojimo, geriausios praktikos paieškų, o norėtųsi, jog globos centrai atliktų visas globos centro funkcijas ir realiai teiktų pagalbą bei paslaugas globos centrų klientams“, – teigia projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ vadovė Rugilė Ladauskienė.

Anot jos, dėl to ir kilo iniciatyva suburti darbo grupę, kurią sudarytų globos centrus įkūrę praktikai, darbuotojai, turintys ilgametę patirtį dirbant su globėjais (rūpintojais), įtėviais ir budinčiais globotojais bei šeimynų dalyviais, savivaldybių specialistai, kuruojantys globos centrų veiklą, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Tarnybos darbuotojai. Minėta darbo grupė sieks sukurti rekomendacines tvarkas ir formas, atsižvelgiant į geriausią globos centrų praktiką bei darbuotojų nuomonę.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Kristina Stepanova teigia: „Kiekviena paslauga turi užtikrinti kuo efektyvesnę pagalbą ir palaikymą vaikams ir šeimoms, todėl svarbu kurti kokybės standartą kiekvienai iš naujų paslaugų. Visų pirma, paslauga turi būti draugiška vaikams ir šeimoms, atitikti jų poreikius ir padėti sėkmingai spręsti kylančius iššūkius“.

Anot K. Stepanovos, globos centrų idėja ir gimė būtent iš poreikio užtikrinti nuolatinį palaikymą vaikams, netekusiems tėvų globos, jų globėjams (rūpintojams) ir įtėviams. „Svarbu, kad visi sunkumai, klausimai ar iššūkiai būtų sprendžiami greitai ir sėkmingai, kad kuo mažiau vaikų augtų institucijoje, – pasitarime sakė vyresnioji patarėja. – Tai nauja paslauga, todėl labai džiaugiamės darbo grupėje turėdami puikių žmonių: sukaupusių patirtį, supratusių, kas veikia, o kur dar reikia pasitempti, pasiruošusių savo žinojimą atiduoti kitiems, iš nuoširdaus rūpesčio vaikais“.

Darbo grupės susitikimo metu aktyviai diskutuojant ir dalinantis patirtimis nuspręsta sukurti net 17 naujų rekomendacinio pobūdžio tvarkų ir/ar formų, tarp kurių: Globos centro veiklos organizavimo ir paslaugų teikimo tvarka; Vaiko poreikių vertinimo ir individualaus globojamo (rūpinamo) vaiko pagalbos plano sudarymo tvarka ir forma; Globojamo (rūpinamo) vaiko susitikimų su biologine šeima, artimu giminaičiu ar kitu fiziniu asmeniu organizavimo tvarka; Globos centro darbuotojų elgesio kodeksas ir daug kitų pavyzdinių globos centro veiklos vidaus teisės aktų, kurie, anot darbo grupės vadovės Rugilės Ladauskienės, turėti būti parengti per šį pusmetį.

VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro direktorė Jurgita Pukienė pasidžiaugė, kad dalyvavimas darbo grupėje suteikia galimybę pasidalinti turima patirtimi. „Tai galimybė dirbti praktikų komandoje, identifikuoti problemas, su kuriomis susiduria globos centrai, ir drauge su darbo grupės nariais kurti realiai įgyvendinamas tvarkas ir veiksmų planus“, – sakė J. Pukienė.

Jai antrina ir Rokiškio socialinės paramos centro globos centro globos koordinatorė Greta Giriūnaitė, sveikindama Projekto komandos iniciatyvą suburti praktikus bendram tikslui – pakelti darbo kokybę ir suvienodinti šiuo metu esamas skirtingas darbo praktikas.

 

Į pirmąjį darbo grupės narių susitikimą dalyviai atvyko iš visos Lietuvos: Klaipėdos, Kretingos, Šilalės, Rokiškio, Kaišiadorių rajonų, Elektrėnų ir didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno.

Primename, kad Tarnyba Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ įgyvendina nuo 2019 m. sausio 1 d. Jo tęstinumas – 3 metai.

Projekto tikslas – įveiklinti globos centrus savivaldybėse, padidinti jų teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę bei užtikrinti efektyvų mobiliosios komandos darbą visose savivaldybėse. Darbo grupės veikla prisidės prie Projekto tikslo įgyvendinimo.

Tarnybos atstovai su delegacija iš Vokietijos aptarė bendradarbiavimo taikant pagalbą Vokietijos vaikams Lietuvoje galimybes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai susitikime su Vokietijos agentūros „Wellenbrecher“ (Bangolaužiai) delegacija aptarė bendradarbiavimo galimybes siekiant pradėti veiklą Lietuvoje teikiant pagalbą sunkaus elgesio jaunuoliams bei apgyvendinant juos lietuvių šeimose Lietuvoje. Vokiečių agentūros tikslas rasti bent vieną tokią šeimą Lietuvoje, o ateityje didinti šeimų, galinčių priimti Vokietijos vaikus į savo šeimas, skaičių.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės Alinos Jakavonienės, visada ieškome galimybių bendradarbiauti, tačiau mūsų svarbiausias tikslas yra užtikrinti vaiko teisių apsaugą: „Tarnyba yra centrinė vaiko teisių apsaugą įgyvendinanti institucija, kurios misija yra saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mums svarbu, kad būtų užtikrintos visų vaikų teisės gauti išsilavinimą, gyventi visavertį gyvenimą, turėti savo nuomonę, ją reikšti, būti išklausytiems. Vaiko balsas - mums svarbiausias.“

Socialinių reikalų koordinatorius, atsakingas už ryšius užsienyje Gerwin Karafiol patikino, jog į vaikų nuomonę visada yra atsižvelgiama: „Standartiškai vaikai šeimoje užsienyje praleidžia apie dvejus metus. Ilgiausiai lieka ketverius, penkerius metus, tačiau tai pavieniai, išskirtiniai atvejai. Žinoma, nieko nėra daroma prieš vaikų valią. Jeigu jie išreiškia norą grįžti į Vokietiją anksčiau, jiems suteikiama tokia teisė. Į vaikų nuomonę žiūrime rimtai ir visi jų prašymai yra apsvarstomi.“

Susitikimo metu vokiečių agentūros „Wellenbrecher“ delegacija pristatė agentūros teikiamas paslaugas, plačiau supažindino su vykdoma veikla. „Mūsų agentūra taiko neįprastą terapiją - vokiškai kalbančius jaunuolius apgyvendina šeimose, nemokančiose vokiečių kalbos, užsienyje. Prižiūrintys vaiką asmenys nemoka vokiškai, bet turi pedagoginių, psichologinių ar socialinių žinių ir noro padėti jaunuoliams. „Wellenbrecher“ agentūra daugiau nei 25 metus Vokietijoje dirba su vaikais, turinčiais socializacijos problemų, vaikais, kurių prieraišumas yra sutrikęs, kurių tėvai neturėjo socialinių įgūdžių, patyrusiais psichologinį, seksualinį ar kt. smurtą. Dirbame su vaikais iki pilnametystės bei teikiame pagalbą jiems tada, kai visi kiti nuleidžia rankas,“ - teigia agentūros atstovė Violeta Bertulytė.

Kiekvienam vaikui, kuris sutinka pasinaudoti agentūros „Wellenbrecher“ teikiamomis paslaugomis yra sudaroma individuali mokymosi programa bei pagalbos planas, kurį įgyvendindamas vaikas keičia savo elgesį. Vaikams yra užtikrinama teisė į mokymąsi. Juos 12 val. per savaitę moko pedagogai. Jie baigia Vokietijos mokyklą ir įgyja vidurinio mokslo diplomą. Vaikams taip pat suteikiamos galimybės įgyti profesinių žinių individualiai mokantis įvairių amatų.

„Šalyse, kuriose vykdome veiklą, t.y. Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, dirbame su profesionalais. Ieškome šeimų, kuriose bent vienas iš asmenų turėtų pedagoginį, psichologinį išsilavinimą, socialinio darbo išsilavinimą, gyventų  kaimiškoje teritorijoje bei galėtų į savo šeimą priimti sunkaus elgesio vaiką. Šeima yra paruošiama. Prieš į šeimą priimdami vaiką, jie lanko kursus, yra vertinamas jų pasirengimas priimti paauglį į šeimą, suteikiama pagalba iš Vokietijos agentūros koordinatorių viso proceso metu“ - sako socialinis pedagogas ir traumų terapeutas Michael Karkuth.

Vokietijos firma „Wellenbrecher“ kartu su Tarnybos atstovais taip pat aptarė teisinio reglamentavimo niuansus bei galimybes Vokietijos vaikus nuo 14 iki 18 m. amžiaus įkurdinant lietuvių šeimose, vaikų įkurdinimo procedūras vadovaujantis Briuselio IIa reglamentu, vaiko įkurdinimui Lietuvoje taikomus Lietuvos Respublikos teisinius aktus.

 

 

Vaiko teisių apsaugos specialistams įdomi kiekvieno vaiko nuomonė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyr. specialistė Joniškio rajone dalyvavo Joniškio „Saulės“  mokykloje rengiamame susitikime su devintokais. Svarbu buvo išsakyti ne tik specialistų mintis ir patarimus, bet ir išgirsti paauglių nuomones apie šeimą, apie jų elgesio problemas ir bendravimo su paaugliais galimybes bei savitumą.

,,Man svarbu sužinoti, kokia paauglių gyvenimo kasdienybė tiek šeimoje, tiek mokykloje. Svarbu, kad vaikai būtų atviri ir kai džiaugiasi, ir turėdami problemų, ir klausdami patarimų, ir tiesiog užduodami jiems rūpimus klausimus‘‘,- sako VTAS Joniškyje vyr. specialistė Sonata Sidikevičienė.

Susitikimo metu su mokiniais diskutuota apie vaikų teises ir pareigas, atsakomybę iki 16 metų ir vyresniems, minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės skyrimą už netinkamą elgesį.

VTAS specialistams dažnokai tenka bendrauti su vaikais, linkusiais nusižengti ir jų šeimos nariais. Vaikų netinkamo elgesio apraiškos būna įvairios, t.y. bėga iš namų, nelanko arba praleidinėja pamokas, nepagarbiai elgiasi su suaugusiais arba kitais vaikais, vartoja alkoholį, rūko, vagiliauja. Kodėl netinkamai elgiasi vaikai? Priežastys būna įvairios: nepakankamas tėvų dėmesys ir rūpestis, elgesio ir emocijų sutrikimai, išmoktas netinkamas elgesys.

Pokalbio metu vaikai drąsiai reiškė savo mintis, kodėl nenori būti visose pamokose, nenori ruošti namų darbų, jaučia nuovargį. Vaikai VTAS specialistų klausė, kokias nuobaudas nusižengus gali skirti tėvai. Viena moksleivė sakė, kad tėvas už netinkamą elgesį atėmė mėnesiui telefoną, o tarp eilučių liko klausimas – ar tokia bausmė gali būti taikoma? Palietus šią temą kalbėta su vaikais, ar jie aptaria su tėvais skatinimo ir drausminimo priemones, namų taisykles (pareigas). Daugelis vaikų įvardijo, kad tėvai neaptarė su jais šių taisyklių, tėvai dažniausiai taisykles primena, kai supyksta, bausmės, vaikų manymu, būna per griežtos.  Vaikai įvardino, kad tėvams trūksta laiko, mat kai pareina iš darbo, ruošia maistą, tvarko buitį ir vaikų dažniausiai neįtraukia į tą veiklą, todėl jie lieka nuošalyje, praraja santykiuose gilėja. Keli moksleiviai skundėsi, kad sunku išsėdėti pamokose, nes ne visi mokomi dalykai jiems patinka, neįdomus dėstymas arba tiesiog tingi mokytis, todėl kyla problemų dėl elgesio, jie pradeda žaisti telefonais, muistytis, tuomet gauna pastabų iš mokytojų. Keli mokiniai sakė, kad laukia 16-kos metų ir žada nebetęsti mokslų, vykti į užsienį. Dauguma vaikų sakė, kad keli klasiokai neleidžia susikaupti, triukšmauja, blaško dėmesį pamokų metu, neklauso mokytojų, elgiasi netinkamai. Moksleiviams buvo paaiškinta, kad visi vaikai turi teisę į mokslą, todėl reikia gerbti vienas kitą ir netrukdyti mokytojui vesti pamokos.

,,Daug svarbių pamąstymu parsinešiau iš susitikimo su vaikais. Vaikai vienu metu  kartu yra ir klausimai ir atsakymai. Jie suaugusius gali daug ko išmokyti ir kartu iš suaugusiųjų gauti kažko naujo – žinių apie bendravimą, apie ateitį. Minčių dalybos pavyko‘‘,- sako VTAS Joniškyje vyr. specialistė Sonata Sidikevičienė.

Susitikime su Šiaulių apskrities VTAS taip pat dalyvavo ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistė Eglė Damalakaitė, mokyklos psichologė Sigita Gecevičienė, klasės auklėtoja Daina Zozienė.

Po susitikimo su moksleiviais buvo aptarta siūloma kompleksinė pagalba, teikiama Joniškio rajone šeimoms, patiriančioms įvairius sunkumus.

Skirtingų Tauragės institucijų bendradarbiavimą palengvina operatyvus keitimasis informacija

Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“ susitikę skirtingų institucijų specialistai aptarė informacijos keitimosi svarbą prieš atvejo vadybos posėdžius, kuomet sprendžiamas kompleksinės pagalbos šeimai poreikis konkrečiam atvejui. Sutarta, jog bent minimalus informacijos pasikeitimas tarp specialistų prieš posėdžius yra reikalingas, kad būtų kuo mažiau „žiūrima skirtingomis pusėmis“.

Diskutuota ir mobiliosios komandos dalyvavimo atvejo vadybos posėdžiuose tematika. Pasak Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėjos Birutės Sragauskienės, mobiliosios komandos dalyvavimas yra labai naudingas, ypatingai sprendžiant tęstinį pagalbos poreikį šeimoms, kurių vaikams buvo nustatytas II grėsmės lygis.

Pasitarimo metu VTAS patarėja Tauragės rajone Elena Jurgilienė pasidžiaugė sklandžiu bendradarbiavimu su vaikų globos namų „Šaltinėlis“ GIMK specialistėmis. „Bendradarbiavimo sėkmės su GIMK specialistėmis paslaptis ta, kad kaskart, kai sprendžiame laikinosios globos klausimus, operatyviai keičiamės informacija. Tikimės galutinai suformuoti panašią praktiką ir su kitomis institucijomis, kad bendradarbiaujant pavyktų išvengti kartais pasitaikančių netikslumų,“ – teigė patarėja.

Siekdama užtikrinti aiškumą, Tauragės regiono Institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė iškėlė klausimą, kieno atsakomybė vis dėlto yra globėjų/rūpintojų rajone paieška, mat formuojasi skirtinga praktika. Pasitarimo dalyviai, siekdami išvengti ginčytinų situacijų ateityje, išgrynino laikinosios globos/rūpybos paieškos procesą. Paaiškinta, jog atsiradus poreikiui, pirmiausiai VTAS Vaiko globos organizavimo nuostatų nustatytais terminais ir tvarka informuoja savivaldybės administraciją dėl būsimojo globėjo (rūpintojo) paieškos. Tuomet savivaldybės administracija, tais pačiais terminais ir tvarka kreipiasi į globos centrą dėl budinčio globotojo ar globėjo (rūpintojo) vaikui parinkimo šeimoje ar šeimynoje.

 „Šaltinėlyje“ vykusiame pasitarime be Tauragės apskrities VTAS specialisčių dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Socialinių paslaugų centro, Globos centro specialistės.

Anot Tauragės apskrities VTAS vedėjos, dialogas tarp skirtingų institucijų kaskart vis paprastesnis, o pradėta formuoti praktika palengvina žiūrėjimą ta pačia kryptimi. Tačiau nuolatiniai pasitarimai – itin reikalingi, nes tam, kad būtų teikiama kokybiška kompleksinė pagalba šeimoms, visada svarbu pirmiausiai susiderinti ir pačių institucijų siekius.

Panevėžio vaikų gynėjai kartu su NVO pasiruošę padėti visoms krizę išgyvenančioms šeimoms

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius inicijavo susitikimą su nevyriausybinės organizacijos Panevėžio „SOS vaikai“ bei Panevėžio šeimos namų vadove Irma Zabulionyte, kuriame dar kartą peržvelgė turimas galimybes, kaip kuo skubiau suteikti reikiamą pagalbą priklausomybių turintiems žmonėms.

Nevyriausybinės organizacijos Panevėžio „SOS vaikai“ bei Panevėžio šeimos namų vadovė susitikimo metu pristatė centre teikiamas paslaugas, plačiau supažindino su vykdoma veikla. „Mūsų agentūra Panevėžio „SOS vaikai“ ir Panevėžio šeimos namai gyvuoja jau daugiau nei 26 metus. Organizacija buvo įkurta amžiną atilsį mano mamos ir jau penkerius metus aš tęsiu mamos pradėtus darbus. Mūsų veikla yra plati. Ji prasidėjo nuo pagalbos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bet pradėjus plūsti begalei skurdžiai gyvenančių šeimų, veiklą išplėtėme. Buvo įkurti „Vaikų paramos namai“ bei „Moterų krizių centras“,“ - sako I. Zabulionytė.

„Moterų krizių centre“ moterys, išgyvenančios krizinę situaciją, gali apsistoti iki pusės metų. „Vienu metu pas mus gali gyventi apie 20 asmenų. Yra buvę ir taip, kad visi kambariai apgyvendinti, bet atvežė moterį naktį su vaikais, kuri neturėjo kur eiti, tai mes ją svetainėje apgyvendinome, nes nepaliksi, nesakysi, jog dabar negalime. Esant problemai stengiamės padėti,“ - tvirtina vadovė.

„Moterų krizių centre“ moterims yra teikiamos informavimo, konsultavimo paslaugos, psichologo, teisininko pagalba. Šalia „Moterų krizių centro“ veikia ir labdaringa valgykla, kurioje kasdien nemokamai maitinasi apie 60 asmenų. Tuose pačiuose namuose veikia ir Vaikų dienos centras, kurį lanko apie 25 vaikai iš Panevėžio. Taip pat veikia konsultacinis specializuotos pagalbos centras, padedantis nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims Panevėžio apskrityje. Centre taip pat veikia Paramos šeimai tarnyba, kuri teikia pagalbą šeimoms drabužiais, maistu ir kitais reikmenimis. Visos paslaugos yra teikiamos nemokamai.

Pasak Tarnybos mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės Renatos Karpovienės, bendradarbiavimas itin svarbus: „Tik bendradarbiaudama su socialines paslaugas teikiančiomis organizacijomis mobilioji komanda gali užtikrinti kompleksinę pagalbą šeimai, padėti esant krizinėms situacijoms. Džiaugiamės, jog asmuo, kuriam padėjome mes ir Panevėžio šeimos namai sėkmingai keičia gyvenimo būdą. Žmogus pasiryžo keistis ir su trimis vaikais paliko sutuoktinį, kuris to daryti nenorėjo. Matome, jog sveikstantysis kardinaliai pakeitė gyvenimą. Su vaikais apsigyveno Panevėžio šeimos namuose, rado darbą, planuoja susirasti sau atskirą būstą ir jį išsinuomoti.“ Pokalbio metu sutarta, kad tokie susitikimai bus reguliarūs.

Malkos, mišinukai kūdikiui ir psichiatras į namus – padėjo išsaugoti šeimą kartu

Dirbantiems itin jautrioje vaiko apsaugos srityje, neretai pasitaiko situacijų, kai tenka padaryti kur kas daugiau nei priklauso. Viena iš tokių istorijų šią savaitę klostėsi nedideliame Kauno regiono miestelyje gyvenančioje šeimoje.

Kilo nerimas dėl mokykloje nesirodančios ketvirtokės

 (Siekiant apsaugoti šeimos privatumą ir vengiant, kad situacijos būtų atpažintos, tikri vardai ir vietovė nenurodomi).

Vaiko teisių apsaugos skyrių pasiekė informacija iš mokyklos, kad dešimtmetė be pateisinamos priežasties antra savaitė pamokose nepasirodo. Iki tol gabi mergaitė mokyklą lankė stropiai. 

“Apie šeimos išgyvenamą krizę paaiškėjo tik įėjus į namus: iš karto nerimą sukėlė 36-erių moters psichinė būsena, visiškai sutrikęs klausos negalią turintis tėvas glaudė gailiai verkiantį naujagimį ir dešimtmetę dukrą, šaltuose namuose nebuvo beveik nieko valgomo”, – pasakojo vaiko teisių srityje dirbanti Vilma J.

Anot specialistės, akivaizdžiai matėsi, kad šlyjančiais reikalais visomis išgalėmis tėtis bando rūpintis vienas, tačiau be pagalbos neišsivers.

“Grėsmės vaikams neįžvelgėme, bet padėti neabejotinai reikėjo: čia ir dabar. Ir po kelių skambučių jau buvau tikra, kad šeimos šaldytuvas užsipildys, malkas pristatys kitą dieną, o psichinės sveikatos specialistas, kuris tuo metu bene svarbiausias - pakeliui”, – netradicinės dienos prisiminimais dalijosi Vilma J.

Maža bendruomenė susitelkė akimirksniu

Vilma J. sako, kad nė valandos nesugaišusi, bet per tą laiką gal būt sprendėsi šeimos ateitis. Anot moters, tokią veiksmų eigą sunku įsivaizduoti mieste, bet mažoje bendruomenėje, kur vieni kitus pažįsta, problemos dažnai “išsiriša” greičiau ir paprasčiau.

“Čia pat dėl malkų susisiekiau su seniūnija. Maisto atvežė Pagalbos šeimai centras. Mišinukų kūdikiui ir sauskelnių po valandos pristatė Lions klubo moterys, jos šeima pažadėjo rūpintis, kiek tik reikės. Psichinės pagalbos centras atsiuntė specialistą į namus moteris šiuo metu jau ligoninėje, jai diagnozuota sunki pogimdyvinė depresija”,  – pasakojo ne vienerius metus rajone dirbanti, autoritetą spėjusi pelnyti moteris.

Pagalba šeimai tęsiama. Kaip tokiais atvejais ir turėtų būti, įsijungė socialiniai darbuotojai, paskirtas atvejo vadybininkas organizuoja reikiamas paslaugas. Abiem tėvams stinga socialinių įgūdžių, tačiau jie stengiasi, kabinasi į gyvenimą. Paveldėtas dviejų kambarių būstas mediniame keturbučiame skurdus, su daliniais patogumai, bet švarus ir prižiūrėtas.

Jaunas vyras nežinojo, kas gali padėti

Pirmoji atvejo vadybininko užduotis padėti tėčiui susidoroti su finansinėmis bėdomis. 38-erių vyras nuolatinio darbo neturi, jo galimybes riboja neįgalumas. Jis atvirai pasakoja, kad pagal sutarimą su žmona, ant savo pečių prisiima buities rūpesčius, vaikų priežiūrą. Šeimos finansais rūpinosi pašte dirbusi moteris.

“Po sunkaus gimdymo (mergaitė gimė neišnešiota) žmonai kasdien darėsi blogiau, galiausiai pradėjom nesusikalbėti. Kadangi ji žinojo visų banko kortelių kodus, jomis pasinaudoti nebegalėjau. Reikia eiti maisto, mišinukų, o kuo sumokėti...”, – atvirai rūpesčiais dalijosi Algis V.

Ant rankų sūpuojantis vasario gale gimusią mažylę, vyras prisipažino –“buvo visai blogai”. “Nežinojau, kad galiu taip paprastai išsigelbėti, bijojau kam nors sakyti, bijojau prarasti vaikus”,  – savo skauduliu ir dėkingumu dalijosi Algis.

Algis užaugo vaikų globos namuose. Nors tame pat miestelyje ir šiuo metu tebegyvena abi jo močiutės, dėl jų gyvenimo būdo, į jas atsiremti negalėjo. Į panašią bėdą šeima patekusi buvo prieš dešimt metų, kai moteris pagimdė pirmąją dukrą. Tuomet ją, kaip ir šį kartą, ištiko sunki depresija, iš kurios išsivaduoti pavyko tik per dvejus metus.

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. statistiniai duomenys

2019 m. I ketv. Tarnybos statistiniai duomenys


 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X